Ką pataria gydytojai? Surinkome dažniausiai užduodamus mamų klausimus.
Mamos Austėjos klausimas
„Norėčiau pasiteirauti, ar visada vaikui susirgus turėtų būti atliekamas kraujo tyrimas? Vaiko gydytoja tikrai ne visada prieš skirdama jam vaistų duoda kraujo tyrimo lapelį. Iš kitų mamų esu girdėjusi, kad jų mažyliams kraujo tyrimus gydytojas skiria visada, kai jie suserga ir apsilanko poliklinikoje. Kodėl mūsų sūnui ne visada imamas kraujas? Ar tai normalu?“
Kada paprastai tiriamas vaiko kraujas? Ar gali būti kraujo tyrimas atliekamas naujagimiui?
Kraujas gali būti paimamas ir ką tik gimusiam mažyliui. Jeigu gydytojai įtaria, kad naujagimis serga užkrečiamąja liga, visada imamas kraujo mėginys. Vėliau, kūdikiui augant, kraujo tyrimai atliekami tada, kai vaiko gydytojas mano, kad to reikia. Kraujo tyrimas yra atliekamas visiems vaikams, kurie ruošiasi eiti į darželį arba mokyklą. Tai profilaktiniai tyrimai, įtraukti į vaikų sveikatos patikros programą.
Kai kūdikis ar vaikas suserga, vaiko gydytojas, gavęs kraujo tyrimo rezultatus, mato, kokios kilmės – virusinės ar bakterinės – yra liga ir tuo remdamasis skiria vaistų. Gydytojas, apžiūrinėdamas vaiką, išsiklausinėja tėvų apie ligos eigą, mažojo savijautą ir sprendžia, reikia kraujo tyrimo ar ne. Jeigu kūdikis karščiuoja tik vieną–dvi paras, kraujo tyrimas nėra būtinas. Aišku, mažylis yra stebimas ir jeigu jo būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti pasižiūrėti, ką rodo kraujas.
Būna atvejų, kai tėvai baiminasi, kad vaikui skiriami antibiotikai neatlikus kraujo tyrimo arba jie nori sužinoti, kokia liga – virusine ar bakterine – serga jų mažylis. Galbūt jie gali paprašyti gydytojo, kad skirtų kraujo tyrimą?
Tik vaiko gydytojas sprendžia, ar vaikui reikalingas kraujo tyrimas, kad mažasis nebūtų badomas kaskart, kai yra atvedamas į polikliniką. Juk gydytojas ir po kraujo tyrimo apžiūri vaiką ir įvertina jo būklę, tad mato, ar tam, kad skirtų vaistų, reikia paimti kraujo. Tėvai gali prašyti kraujo tyrimo, tačiau gydytojas jiems turėtų paaiškinti, kodėl šiuo metu jis nėra reikalingas. Kraujo paėmimo procedūra, nors ir nėra skausminga, bet kelia vaikui diskomfortą ar netgi traumą. Nors šiais laikais yra modernių adatų, skirtų kraujui paimti, mažyliai vis tiek išsigąsta ne namų aplinkos ir dažnai verkia, vos pamatę, kad ruošiama adata. Tad kam be reikalo vaikui kelti nemalonius jausmus?
Antibiotikų gydytojas gali skirti ir be kraujo tyrimo, tačiau prieš juos skiriant dažniausiai kraujo tyrimas vis dėlto yra atliekamas. Neįmanoma kalbėti apie visus vaikus, nes kiekvienas atvejis yra kitoks ir kiekvieną ligonėlį reikia apžiūrėti ir nuspręsti, ar jam būtinas kraujo tyrimas. Lietuvoje skiriama per daug antibiotikų – dažniausiai plataus spektro. Jeigu vaikas be reikalo gauna plataus spektro antibiotikų ir vėliau suserga kita užkrečiamąja liga, bakterijos, gyvenančios jo organizme, tampa jiems atsparios. Tada gydytojas turi ieškoti antibiotikų, kurie kovotų su liga. Dažniausiai prieš išrašant antibiotikų yra atliekamas kraujo tyrimas. Tokios rūšies vaistai neskiriami, jeigu mažylis serga virusine liga. Jeigu vaiko savijauta po gydymo nepagerėja, kraujo tyrimas gali būti kartojamas.
Be įvairių užkrečiamųjų ligų, kuriomis vaikas gali sirgti, kraujo tyrimas atliekamas ir anemijai nustatyti. Ką mamai daryti, jeigu jos mažylis nevalgus ir ji baiminasi mažakraujystės, o vaiko gydytojas neskiria kraujo tyrimo?
Jeigu vaikutis nevalgus, mamai atrodo, kad jis vangus, išblyškęs, greitai pavargsta, būtina kreiptis į vaiko gydytoją. Vaiko gydytojas, apžiūrėjęs mažylį ir įtaręs, kad jam gali būti koks nors sutrikimas arba norėdamas nuraminti tėvus, greičiausiai skirs atlikti kraujo tyrimą. Kartais tėvai nerimauja be reikalo ir kraujo tyrimai nerodo mažakraujystės, tada reikia ieškoti kitų suprastėjusios mažylio būklės priežasčių. Bet vis dėlto pasitaiko atvejų, kai ši liga aptinkama. Mažiems vaikams anemija dažniausiai išsivysto dėl netinkamos mitybos.
Ar maistas gali pagerinti vaiko kraujo būklę? Galbūt tie vaikai, kurie yra maitinami taisyklingai, nesuserga maistinės kilmės mažakraujyste?
Labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų. Maitinti kūdikį mamos pienu yra labai gerai ir neginčytinai naudinga, tačiau atėjus metui primaitinti (nuo 6 mėnesio, kartais – anksčiau, jeigu gydytojas rekomenduoja) reikia kūdikiui duoti ragauti kito maisto. Jeigu maistas bus kokybiškas ir įvairus, mažylis nesusirgs maistinės kilmės mažakraujyste. O jeigu serga nesunkia jos forma, kartais pakanka peržiūrėti jo valgiaraštį. Nėra vieno produkto, kuris užtikrintų, kad jį nuolat valgantis vaikas nesusirgs mažakraujyste. Svarbi visa mityba. Net ir susirgus mažyliui gydytojas peržiūri vaikučio valgiaraštį, rekomenduoja jam duoti daugiau mėsos, daržovių, kitų maisto produktų, kuriuose yra geležies. Ne visada vien maistu galima pagerinti vaiko kraujo būklę, kartais prireikia skirti geležies preparatų.
Ką daryti mamai, kad vaikas mažiau bijotų kraujo tyrimo procedūros?
Labai svarbu, kad pirmą kartą kraują imtų patyrusi slaugytoja, kuri moka bendrauti su vaiku. Nors būna atvejų, kai mažylis bijo, kad ir kaip medicinos personalas stengiasi kuo švelniau atlikti procedūrą. Greičiausiai baimę kelia ne procedūra, o nepažįstama aplinka. Labiausiai vaikai bijo, kai tenka imti kraują iš venos, būna, nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Tėvams reikėtų nuteikti mažylį, kad duoti kraujo – nebaisu. Be to, lipdukai, kuriuos mažyliai gauna po kraujo procedūros, neretam kompensuoja patirtą įtampą. Kai kurie vaikai, nors ir verkė, kai jiems buvo imamas kraujas, paskui didžiuodamiesi eina ir rodo užklijuotą pirštelį.
