Ženklai, kurie išduoda, kad organizmas prašosi pagalbos: vienas iš jų – dažnas sirgimas

Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, šalies gyventojai vis daugiau laiko praleis lauke. Visgi, išsiilgusių geresnių orų, tačiau tinkamai nepasirūpinusių savo imunine sistema, gali laukti visa virtinė nemalonių sveikatos išdaigų. Visgi vidaus ligų gydytojos, homeopatės med. dr. Virginijos Gudavičienės teigimu, imuninės sistemos stiprinimu pasirūpinti dar nevėlu.

Imuninė sistema – žmogaus gynybos siena


„Mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga. Ją sudaro įgimtas ir įgytas imunitetas, ląstelinė ir humoralinė imuninė sistema. Ji veikia kaip didelis orkestras su daugybe dalyvaujančių grupių ir solistų, t.y. – ląstelės, organai, sistemos“, – teigia med. dr. V. Gudavičienė, pažymėdama, kad imuninė sistema gina žmogaus organizmą nuo kenksmingų medžiagų, atskirdama tai kas yra „sava“ nuo „svetima“, o taip pat gina ir nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, grybelių, parazitų, teršalų.

 

Gydytojos teigimu, yra daugybė veiksnių, galinčių susilpninti imunitetą.


„Žmogus susiduria su aplinkos užterštumu, patiria stresą, galbūt jį kamuoja tam tikri emociniai išgyvenimai. O taip pat nėra rūpinamasi pilnaverte mityba, neatsisakoma žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholis. Be viso to, neretai vartojamas ir perteklinis sintetinių vaistinių preparatų kiekis. Ir žinoma, vyšnia ant torto – nuovargis, miego trūkumas, judėjimo stoka ar antsvoris. Visa tai tiesiogiai ir netiesiogiai daro neigiamą įtaką žmogaus įmunitetui – akcentuoja vidaus ligų gydytoja.

 

Stresas – imuniteto priešas, galintis lemti pavojingų ligų išsivystymą


Anot med. dr. V. Gudavičienės, mes visi patiriame stresą, tačiau imuninę sistemą žudo ne jis pats, o mūsų reakcija į jį. O kuomet atsakas į stresą tampa ilgalaikiu ar patiriamos besikartojančios stresinės situacijos, tai gali atsiliepti ir atsiliepia žmogaus sveikatai.


„Organizmui esant stresinėje būsenoje, pirmasis sureaguoja pagumburis, kuris „užveda mechanizmą“ ir per neurohumoralinę sistemą veikia antinkščius, iš kurių išsiskiria didesni nei įprastai adrenalino ir kortizolio kiekiai. Kortizoliui išsiskiriant ilgą laiką, organizmas gali „priprasti“ ir taip sudaromos palankios sąlygos uždegimui vystytis“, – aiškina gydytoja.


Visgi, dažnai ūminiai susirgimai pereina į lėtinius, o užsitęsęs stresas gali sukelti nerimą ar depresiją, kas taip pat gali tapti uždegimo priežastimi.


„Ilgai trunkantis uždegimas yra pavojingas – išsekina imuninę sistemą, kuri nebegali tinkamai apsiginti nuo sukėlėjų, ar gali būti priežastimi ir kitų sunkių imuninių arba autoimuninių ligų, tokių kaip artritas ar psoriazė; jis blogina kardiovaskulinę sistemą, didina riziką sirgti II tipo diabetu, vėžiu ir kitomis ligomis“, – sako ji.

 

Organizmo siunčiami pavojaus signalai


Vidaus ligų gydytoja pažymi, kad nors mūsų visų organizmai skirtingi, tačiau signalus, kurie gali pranešti apie susilpnėjusį imunitetą – galime atpažinti. Vieni jų – kelis kartus per sezoną užklumpantis peršalimas, gripas ar kitos infekcijos.

 

„Galima išskirti dvi dažniausių patogenų grupes – virusai ir bakterijos. Virusai kaip „profesionalūs įsibrovėliai“ sėkmingai užkrečia tiek sveiką, tiek organizmą, kurio imunitetas silpnesnis. Tuo tarpu bakterijos kaip „antriniai įsibrovėliai“ gali sukelti ligą tik kai asmens imunitetas yra jau pažeistas”, – aiškina med. dr. V. Gudavičienė.

 

Taigi, jeigu vaikas ar suaugęs kasmet ar net kelis kartus per metus serga bakterinės kilmės infekcija, kartą ar kelis kartus per metus yra vartojami antibiotikai ­– tai ženklas, kad imunitetas silpsta ar yra nusilpęs.

 

Kitas imuninės sistemos nusilpimo ženklas – patiriamos įvairios alerginės reakcijos, kurios ilgainiui gali virsti alerginiais susirgimais, bronchine astma ir t.t.

 

Efektyvus imuninės sistemos stiprinimas

 

Gydytojos teigimu, norint užtikrinti stiprią imuninės sistemos būklę, svarbu dėmesį atkreipti į keletą aspektų. Pirmasis – ką ir kaip valgome.

 

„Svarbu valgyti įvairų ir pilnavertį, vitaminų ir reikalingų mineralinių, balastinių medžiagų turintį maistą. Daugiau vartoti augalinės, rečiau gyvūninės kilmės produktus. Kasdien į savo racioną įtraukti įvairių pilnaverčių grūdinių produktų, sėklų, riešutų. Tuo tarpu riebalų vartojimas turi būti saikingas. Gyvulinės kilmės riebalus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų keisti augaliniais aliejais, kurie savyje turi nesočiųjų riebalų rūgščių“, – dėsto ji.

 

Vienas iš svarbiausių akcentų sveikoje mityboje – vengti cukraus. „Labai svarbu vartoti įvairiausių raugintų produktų – agurkų, kopūstų, kombuča, rūgpienį. Tai užtikrina gerųjų bakterijų patekimą į organizmą, o tai svarbu imunitetui. Taip pat pakankamai gerti skysčių: vandens, negazuoto mineralinio, arbatų.“, – sako med. dr. V. Gudavičienė.

 

Antrasis – pakankamas fizinis aktyvumas: „Fizinis aktyvumas gerina tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Sportuojant, vaikštant gryname ore organizmas gauna papildomai deguonies, kuris aprūpina ląsteles, audinius, aktyvinama limfinė sistema, kuri atsakinga tiek už imunitetą, tiek už ląstelių, audinių valymą nuo įvairiausių nereikalingų medžiagų – prisideda prie geros medžiagų apykaitos.“

 

Trečiasis – kokybiškas miegas: „Miegas mūsų organizme papildo gynybinį imuninės sistemos arsenalą, padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, užkerta kelią infekcijoms ir saugo nuo įvairių kitų ligų. Nuolat miegant mažiau nei 6 ar 7 valandas per parą silpsta žmogaus imuninė sistema. Miego metu organizmas kovoja su uždegimais ir ligomis, naudodamasis visais įmanomais, imuniniam arsenale esančiais ginklais ir kaip įmanydamas saugo žmogų.“

 

Papildų vaidmuo imuniteto stiprinime

 

Med. dr. V. Gudavičienė atkreipia dėmesį ir į papildomą sąlygą siekiant sustiprinti organizmą: „Visi puikiai suprantame, kad vitaminus ir mineralines medžiagas turėtume gauti iš maisto, gėrimų, saulės šviesos. Tačiau kuomet tų poreikių neužtikriname, jų kiekį svarbu didinti papildais.“

 

Pasak jos, šaltuoju, tamsiuoju metų laiku, kuomet saulės mažiau, tiek suaugusiesiems, tiek vaikams dažnai randamas vitamino D trūkumas. Tuomet būtina vartoti jų papildus. Tiems, kas dažnai ir sunkiai serga virusinėmis ligomis, rekomenduojamas ir vitaminas C. Cinkas labai svarbus imuninės sistemos mineralas, kuris palaiko įgimtą ir stiprina įgytą imuninę sistemą.

 

Vidaus ligų gydytoja pažymi, kad nors savo imunine sistema yra svarbu rūpintis ištisus metus, tačiau tiems kas to nespėjo užtikrinti – svarbu rinktis natūralius, puikiai visos šeimos narių toleruojamus preparatus, kurie prasidėjus infekcijai stimuliuotų imuninę sistemą ir kovotų su užklupusiais virusais: „Kaip vieną tokių galėtume įvardinti „Engystol“, kuris veikia dviem būdais: stiprina imuninę sistemą reguliuodamas pagrindinius jos komponentus ir veikia kaip priešvirusinė priemonė, kuri kovoja su labiausiai paplitusiais virusais, sukeliančiais peršalimą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis