Įrodyta. Kūdikio gimimo metų laikas turi įtakos jo sveikatai

Vis daugiau porų kruopščiai planuoja vaikelio gimimo laiką. Tai iš esmės apima savo dabartinio gyvenimo organizavimą taip, kad visas savo pareigas galėtumėte suderinti su nauju mamos ir tėčio vaidmeniu.

Tačiau jei planuojame laiką, kada gims mūsų kūdikis, verta atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – metų laiką. Pasirodo, tai gali nulemti vaiko charakterį ir net polinkį sirgti tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė ar diabetas.


Anot mokslininkų, tam įtakos turi išorinė aplinka: oro temperatūra, saulės spinduliai, sezoninė galimybė gauti šviežių daržovių ir vaisių. Šie veiksniai turi įtakos ir nėštumo eigai, ir naujagimio sveikatai po gimimo.


Gimęs žiemą


Visų pirma, ne itin gera žinia gimusiems nuo gruodžio iki vasario: šveicarų psichiatras Moritzas Trameris jau 1929 m. padarė išvadą, kad žiemą gimusieji yra labiau linkę į sunkias psichikos ligas, tarp jų ir šizofreniją.


Iki šiol jo išvados buvo patvirtintos daugiau nei 250 mokslinių tyrimų!


Gimęs pavasarį


Didžiosios Britanijos ir Kanados mokslininkų teigimu, jei vaikas gimė pavasarį, didesnė tikimybė susirgti išsėtine skleroze. Tyrime dalyvavo 30 tūkst. žmonių iš minėtų šalių. Buvo atskleista, kad nors pavasarį gimusieji turi didesnę tikimybę sirgti šia liga, vis dėlto, gimę gegužę turi dar 23 proc. mažesnę tikimybę susirgti nei kiti pavasarinukai.


Šias išvadas 2009 m. patvirtino Glazgo universiteto mokslininkai. Jų išvados parodė, kad pavasarį gimsta 22 proc. daugiau kūdikių – būsimų pacientų, sergančių išsėtine skleroze.

Kas gali turėti tam įtakos?


Mokslininkai mano, kad sergamumą IS sukelia vitamino D trūkumas motinai antrą ar trečią nėštumo trimestrą. Pagrindinis šio vitamino šaltinis yra UVB spinduliuotė, kurios žiemą būna nedaug.


Gimęs vasarą


Gydytojas Vincentas Natale iš Bolonijos universiteto ištyrė per 5,7 tūkst. Italijos ir Ispanijos studentų bei pastebėjo, kad gimusieji vasarą (rugpjūtį) eina miegoti vėliausiai, o gimę žiemą (gruodį) – anksčiausiai.


Savo ruožtu Kembridžo universiteto specialistai įrodė, kad vasarą gimę vaikai yra aukštesni ir sunkesni, o mergaitės pradeda bręsti kiek vėliau, palyginti su savo bendraamžiais.


Vėlesnis brendimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių nuo hormonų priklausomų vėžio formų, tokių kaip krūties ir kiaušidžių vėžys moterims, vystymuisi.


Be to, vasarą gimusieji dažniau serga pirmojo tipo cukriniu diabetu. Prie tokių išvadų priėjo švedų mokslininkai, savo tyrimų rezultatus pristatę žurnale „Vaikystės ligų archyvai“. Tyrėjai ištyrė 1248 diabetu sergančius vaikus. Paaiškėjo, kad daugiausia jų gimė liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mažiausiai – spalį ir balandį.


Gimęs rudenį


Gimusieji rudenį yra laimingieji. Remiantis moksliniais tyrimais – jie gyvena ilgiausiai. Čikagos mokslininkai išaiškino, kad ilgaamžiai gimsta daugiausia nuo rugsėjo iki lapkričio. Vėliau mokslininkai Gavrilovai analizavo šimtamečių sutuoktinių gyvenimo trukmę. Tyrimas patvirtino ankstesnes išvadas – spalį gimusių šimtamečių vyrai ar žmonos turi daugiau nei du kartus didesnę tikimybę sulaukti 100-ojo gimtadienio nei gimusių balandį.


Kas gali nulemti rudenį gimusiųjų ilgaamžiškumą? Mokslininkai teigia, kad taip yra daugiausia dėl to, kad jų motinos nėštumo metu patiria mažiau sezoninių infekcijų (išskyrus žiemos gripą) ir mažiau kenčia nuo vitamino D trūkumo, nes vasarą gauna daug saulės. Tokie vaikai suaugę yra stipresni ir mažiau imlūs ligoms, todėl gyvena ilgiau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis