Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos skyriaus vedėjo Romoaldo Juršėno teigimu, visur minkštų pagalvių pasidėti neįmanoma, tačiau kai kurioms nėštumo komplikacijoms užbėgti už akių galima pasitelkiant sąmoningumą ir atsakingumą. „Visu šimtu procentų gal ir negalime apsidrausti nuo nei vienos komplikacijos, tačiau galime geriau tam pasiruošti", - įsitikinęs gydytojas.
Preeklampsija. Pasitaiko apie 6 proc. nėščiųjų neturėjusių ir apie 20 proc. turėjusių kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo. Tai specifinė nėštumo komplikacija, kuri dažniausiai pasitaiko antroje nėštumo pusėje ir yra ne iškart pastebima, nes jos požymius parodo tik šlapimo tyrimas bei nuoseklus kraujospūdžio matavimas viso nėštumo metu.
„Jei moteris jau yra sirgusi nėščiųjų preeklampsija, ji pas gydytoją, pas kurį lankysis nėštumo metu, kreiptis turėtų dar tik planuodama nėštumą. Tuomet gydytojas skirtų, pavyzdžiui, aspirino, kuris būtų kaip pakartotinės preeklampsijos prevencinė priemonė. Nėštumą pratęsti taip pat galima skyrus kraujospūdį mažinančių vaistų", - pataria R. Juršėnas.
Preeklampsija būdinga įvairaus amžiaus nėščiosioms. Šį negalavimą dažnai išduoda kūno patinimai. Preeklampsija gali paveikti placentą, nėščiosios inkstus, kepenis ir smegenis, sukelti širdies smūgį, nulemti mažą naujagimio svorį, priešlaikinį gimdymą, taip pat vaisius gali gimti negyvas.
Asimptominė (besimptomė) bakteriurija. Kad ji būtų nustatyta, 12-ą nėštumo savaitę visoms nėščiosioms imamas šlapimo pasėlis, kuris parodo, ar šlapime nėra bakterijų. „Jei ši problema laiku neidentifikuojama ir neskiriamas atitinkamas gydymas, nėščiajai tai gali sukelti gan sunkią komplikaciją - inkstų uždegimą", - teigia gydytojas. Negydant, apie 30-40 proc. nėščiųjų dėl asimptominės bakteriurijos suserga šlapimo takų infekcijomis. Jei jos kartojasi dažnai, yra būtinas profilaktinis gydymas.
Mažakraujystė. Pasak R. Juršėno, moksliniais tyrimais įrodyta, kad toms moterims, kurioms nėštumo metu išsivysčiusi mažakraujystė negydoma, gresia pogimdyvinis kraujavimas. „Jei pacientė vartoja geležies preparatus, maitinasi pagal specialią dietą, o jos kraujo tyrimai yra nuolat stebimi, ji gali išvengti pakankamai rimtos komplikacijos", - sako gydytojas.
Baltymo hemoglobino nėščiosios kraujyje sumažėja dėl geležies trūkumo (nevartojant ar vartojant mažai mėsos) arba dėl išaugusio geležies poreikio - kad patenkintų vaisiaus poreikius, nėščiosios organizme padidėja kraujo tūris, kraujas atsiskiedžia, todėl jame sumažėja hemoglobino koncentracija. Didžiausias mažakraujystės pavojus kyla antrą nėštumo trimestrą. Mažakraujystę gali lemti ir įvairūs lėtiniai infekciniai susirgimai, folio rūgšties, vitamino B12 stoka. Esant mažam geležies trūkumui, nėščioji gali nejausti jokių požymių. Nesiimant atitinkamų priemonių, gali pasireikšti odos ir gleivinių blyškumas, spengimas ausyse, silpnumas, alpimas, galvos svaigimas, nuovargis, plaukų slinkimas ir trapumas, nagų lūžinėjimas ir sluoksniavimasis, odos sausumas ir šiurkštumas, skausmingi lūpų kampučių įtrūkimai, suprastėjusi dėmesio koncentracija, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, raumenų silpnumas, sumažėja apetitas, dažniau sergama infekcinėmis ligomis. Taip pat gali pakisti nėščiosios skonio receptoriai, kilti noras valgyti neįprastus dalykus: kreidą, smėlį, ledą, sniegą.
Gripas. Ši dažna kvėpavimo takų infekcija ir dėl jos sukilusi temperatūra nėščiajai gali sukelti labai rimtų pasekmių. „Nėščiųjų skiepijimas nuo šios rizikos galėtų apsaugoti. Dabar kaip tik artėja dar viena gripo banga. Mes kasmet turime vieną kitą pacientę, kuriai kyla nemažų nėštumo komplikacijų dėl gripo sukelto karščiavimo", - teigia gydytojas R. Juršėnas. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms žymiai dažniau kyla komplikacijų, atsiranda mirties rizika. Be to, gripas neigiamai paveikia vaisiaus raidą. Nors skiepai vertinami nevienareikšmiškai, specialistų teigimu, negyvomis (inaktyvintomis) gripo vakcinomis, kurios saugios tiek nėščiajai, tiek vaisiui, galima skiepyti bet kuriuo nėštumo metu. Paskiepijus nėščiąją keliems mėnesiams iki gimdymo, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip nuo gripo apsaugomas ir gimsiantis kūdikis.
Depresija. Statistiniais duomenimis, depresija paliečia net 10-20 proc. nėščiųjų. Šio susirgimo nereikėtų painioti su užeinančiomis ir praeinančiomis nuotaikomis, prieštaringais jausmais, nes tai nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių yra gana įprasta. Depresiją rodo nuolat besikartojantis, kaskart mažiausiai savaitę ar dvi trunkantis liūdesys, pyktis, kaltės ar nepilnavertiškumo jausmas. Nėščiajai gali būti sunku susikoncentruoti, gyvenimas atrodyti menkavertis, nebesinorėti bendrauti, užsiimti mėgstama veikla. Dažnai pasikeičia miego, valgymo įpročiai: dieną nėščiąsias vargina padidėjęs mieguistumas, o naktį - nemiga, sumažėja apetitas.
Tokios būsenos priežasčių gali būti įvairių - nuo konfliktų ar smurto šeimoje, sukrečiančių gyvenimo įvykių iki nevaisingumo gydymo, nesėkmingų ankstesnių nėštumų ar komplikuoto esamo nėštumo. Jokiu būdu nereikia laukti, kol depresija praeis savaime. Negydoma ji nėštumo metu yra pavojinga ne tik nėščiosios, bet ir vaisiaus sveikatai: apetito stoka lemia prastą vaisiaus mitybą, todėl kūdikis gali gimti nepakankamo svorio, be to, depresija serganti moteris dažniausiai neturi pakankamai valios rūpintis savo ir nešiojamo vaikelio sveikata, vartoja alkoholį, rūko... Nėštumo metu depresija sirgusios moterys dažniau suserga ir pogimdyvine depresija. Ypač atidžioms reiktų būti toms moterims, kurios šia liga yra sirgusios praeityje.
Kadangi antidepresantai dėl savo stipraus neigiamo poveikio skiriami tik kraštutiniu atveju, patartina imtis šio susirgimo profilaktikos, kuri bus naudinga kiekvienai nėščiąjai. Labai didelę ir teigiamą įtaką daro:
Mankšta - nes fizinių pratimų metu organizme natūraliai padidėja geras emocijas keliančio seratonino kiekis;
Poilsis - nes miego trūkumas mažina organizmo gebėjimą susidoroti su stresu ir kitais dienos iššūkiais;
Sveika mityba - nes daugelis maisto produktų yra tiesiogiai susiję su nuotaikos pokyčiais: didelis kofeino, cukraus, angliavandenių kiekis bei baltymų stoka maiste lemia prastą fizinę organizmo būklę, todėl kartu blogėja ir psichinė sveikata;
Omega-3 riebalų rūgštys - nes šios riebalų rūgštys turi įvariapusės naudos sveikatai bei mažina depresijos simptomus.
Mažiau nerimauti, daugiau kalbėtis
Pasak akušerio ginekologo R. Juršėno, praktikoje dažniausiai pasitaiko nėščiųjų preeklampsija ir pogimdyvinis kraujavimas. Tačiau tai nereiškia, kad susirgimai yra dažni. „Mano nuomone, Lietuvoje nėščiųjų priežiūra yra tikrai gera ir susirgimai nustatomi anksti, todėl labai sunkių komplikacijų turime nedaug", - nuramina gydytojas.
Nėštumo komplikacijos kyla dėl nėščiosios, vaisiaus arba abiejų sveikatos sutrikimų. Kai kurie iš jų atsiranda nėštumo metu, kai kurie būna nulemti moters sveikatos būklės, buvusios iki nėštumo. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad su vienokiais ar kitokiais sunkumais susiduria du trečdaliai nėščiųjų. Visgi profesionali ir nuolatinė moters sveikatos priežiūra iki nėštumo ir jo metu gerokai sumažina įvairių komplikacijų riziką bei jų neigiamą įtaką.
Dar prieš nėštumą būtų gerai pasikalbėti su savo gydytoju apie sveikatos problemas, kurių turėjote praeityje. Jei tuo metu jums yra skirtas koks nors gydymas, gydytojas gali jį pakoreguoti, kad nepakenktų būsimam nėštumui. Verta žinoti, kad lygiai taip pat ar netgi dar labiau, kaip ir kai kurie vaistai, taip pat ir staigus, savavališkas jų vartojimo nutraukimas gali būti žalingas norint pastoti ar jau laukiantis.
Nėštumo komplikacijos gali varijuoti nuo švelnaus ar šiek tiek erzinančio diskomforto iki varginančių, sveikatai ir gyvybei grasinančių ligų. Kartais moteriai gali būti sunku atskirti, kur yra rimta problema, o kur ne. Dauguma nėštumo metu kilusių „nepatogumų" nėra pavojingi, tačiau gydytojo konsultacija niekada nepakenks.
