Valgykite 5–6 kartus per dieną
Besilaukiančiai moteriai negalima laikytis liekninamųjų dietų. Taip pat nepatariama nevalgyti po 6 val. vakaro, nes tai nesveika ir pačiai, ir kūdikiui. Nėščiai moteriai netinka parduotuvėje pirkti paruošti produktai, nes juose yra konservantų ir kitų nereikalingų medžiagų, geriausiai maistą gamintis pačiai. Valgyti rekomenduojama kas 2,5–3 val. Turėtų būti trys pagrindiniai patiekalai ir trys arba keturi užkandžiai. Būtinai reikia valgyti pusryčius, nepakanka išgerti vien puodelį arbatos ar suvalgyti obuolį. Pusryčiai turėtų būti gana sotūs (pavyzdžiui, varškė su uogiene, kietai virtas kiaušinis su duonos riekele ir sviestu arba košė). Per arba po pusryčių galima išgerti arbatos arba vandens su uogiene. Prieš pusryčius, tik atsikėlusi iš lovos, išgerkite stiklinę vandens, kuris aktyvina žarnyno veiklą.
Tarp pusryčių ir pietų suvalgykite lengvą užkandį, tai gali būti natūralus jogurtas arba vaisius. Pietums nebūtina valgyti du patiekalus. Jeigu nesinori, galite išsirinkti kurį nors vieną, pavyzdžiui, sriubą arba antrąjį patiekalą. Per pietus venkite prisikimšti skrandį, ypač jeigu dirbate, nes sumažės darbingumas, norėsis miego, skrandyje jausite sunkumą. Užuot valgiusi sriubą, galite išgerti stiklinę šviežiai spaustų nesaldžių sulčių. Labai gerai, jeigu pagrindinis patiekalas būtų šviežios daržovės, sumaišytos su kiaušiniu, jūrų gėrybėmis, žuvimi, paukštiena ar nebrandintu sūriu. Geriau nevartokite jau paruoštų pirktinių padažų, ypač majonezo. Juos keiskite alyvuogių aliejumi ir citrina.
Jeigu pietaujate darbe, iš namų atsineškite ne visiškai paruoštą salotų patiekalą: druskos, pipirų, aliejaus įpilkite darbe. Visus produktus sumaišykite prieš pat valgydama. Taip salotos bus šviežesnės ir patraukliau atrodys – tada bus skanesnės ir valgysite su didesniu apetitu.
Po pietų, padariusi pertraukėlę, išgerkite, pavyzdžiui, žaliosios arbatos, suvalgykite bananą arba obuolį.
Vakarienei pasigaminkite lengvų patiekalų. Tinka makaronai su naminiu padažu, koldūnai, įvairūs virtiniai, blyneliai, varškės ar daržovių apkepas, daržovių troškiniai su mėsa arba be jos, įvairūs kruopų, virtų bulvių ar ankštinių daržovių patiekalai. Sveikiausia mėsa, virta garuose.
Vakarieniaukite ne vėliau nei 3 val. prieš miegą, o jeigu atėjus miego metui jausitės alkana, galite išgerti ½ stiklinės kefyro su bananu arba suvalgyti 100 g natūralaus jogurto, sučiulpti 1 arbatinį šaukštelį medaus.
Kasdien tuo pačiu metu
Valgydama kasdien tuo pačiu metu padėsite sau, nes atėjus metui valgyti pajausite alkį, sklandžiai dirbs virškinimo sistema, mažiau apkrausite skrandį ir žarnyną, nepūs pilvo ir nebus „sunkumo“ skrandyje. Kadangi gimda auga, pasikeičia virškinamojo trakto padėtis ir maistas lėčiau slenka žarnynu. Nėščiąsias dažnai kamuoja rėmuo, ypač jeigu jos nereguliariai maitinasi.
Gerkite ne mažiau nei 1,8 l skysčių per dieną
Kad žarnyno veikla nesustotų ir neužkietėtų viduriai, skysčių reikia nemažai. Įvairias žalingas medžiagas organizmas pašalina per odą, kvėpuojant, tuštinantis ir šlapinantis. Nėščiosios organizmas dirba „už du“: maitina save ir kūdikį, šalina savo ir kūdikio maisto apykaitos produktus. Labai svarbu gerti vandens, nes daug vandens geriant nepakinta raumenų tonusas, nesiraukšlėja oda.
Varškė ir jogurtas
Besilaukiančiai moteriai kasdien reikia gauti 1200 ml kalcio. Suvalgiusi kasdien po 100 g varškės arba 200 g jogurto apsaugosite savo dantis nuo ėduonies. Galite rinktis įvairaus riebumo varškę ar jogurtą. Liesa varškė yra mažiau skani, todėl norėsis ją valgyti su uogiene arba grietine. Geriau būtų rinktis vidutinio riebumo varškę ir paskaninti ją natūraliu jogurtu, bananu, šaukšteliu nuplautų razinų, kitų džiovintų vaisių arba tiesiog šaukšteliu skysto medaus.
100 g žuvies arba neriebios mėsos
Nėščiajai labai svarbu baltymai, nes tai pagrindinė medžiaga, reikalinga augančiam ir besivystančiam vaisiui. Ypač svarbūs ir lengvai organizmo paimami gyvulinės kilmės ir žuvies baltymai. Žuvis ir mėsa taip pat turi daug mikro– bei makroelementų. Rinkitės neriebią žuvį, pavyzdžiui, menkę arba jūrų ešerį. Labai vertinga paukštiena – pavyzdžiui, kalakuto ar vištos krūtinėlė. Tinka ir veršiena bei jautiena. Galima valgyti ir liesą kiaulieną.
Nepamirškite burokėlių sulčių
Burokėlių sultys laisvina vidurius, o per nėštumą jie ypač linkę užkietėti. Jų rekomenduojama išgerti kasdien po 50 g. Burokėlių sultys bus skanesnės, jeigu sumaišysite jas su morkų sultimis arba morkų ir obuolių sultimis.
Kasdien 100 g juodos duonos arba 150 g grūdų košės
Grūdinėse kultūrose gausu B grupės vitaminų, gražinančių odą, stiprinančių plaukus ir nagus, gerinančių nervų sistemos būklę, taip pat sveikos ląstelienos, užtikrinančios žarnyno veiklą. Jeigu nemėgstate košių, valgykite juodą grūdėtą duoną. B grupės vitaminų gausu daigintuose kviečiuose arba rugiuose. Kasdien suvalgykite du valgomuosius šaukštus daigintų grūdų.
Tai, ką suvalgome per nėštumą, yra svarbu vėlesniam vaiko vystymuisi
Mokslininkai įrodė nėštumo periodo svarbą vaisiui. Pasirodo, kaip užsimegs vaisius, kaip bus išnešiotas, taip augs ir mokysis. Dar neseniai buvo manoma, kad nėštumas nėra toks svarbus tolesniam vaiko vystymuisi arba kad visiškai nesvarbus. Daugiausia dėmesio buvo kreipiama kokybiškam gimdymui, bet paaiškėjo, kad net jei ir gimdymas buvus sklandus, vaikai auga skirtingi.
Labiausiai vaiko vystymasis, jo protiniai gebėjimai priklauso nuo mamos mitybos per nėštumą. Labai daug kas priklauso ir nuo to, ar kūdikis, gyvendamas mamos pilvelyje, gavo visų reikiamų maisto medžiagų. Jeigu būsimos mamos maisto racione trūksta kai kurių maistinių medžiagų, jų pritrūksta ir vaisius. Jeigu dėl kai kurių medžiagų trūkumo nesusiformavo tiek nervinių ląstelių, kiek galėjo, jos jau niekada ir nesusiformuos.
Pilvelyje augančiam kūdikiui be galo svarbi ir mamos mityba, ir jos gyvenimo būdas, ir jos emocinė būklė. Visa tai turi įtakos kūdikio nervų sistemai. Nuo to priklauso, ar vaikutis bus ramus, dirglus, jautrus, hiperaktyvus, ar lengvai mokysis ir t. t.
