Gera savijauta ir stiprus imunitetas
Nėščioji turi vengti įtampos, peršalti, nuovargio – visko, kas slopina imunitetą ir išprovokuoja ligas. Nėštumas – viena būklių, kai imunitetas dėl tam tikrų pokyčių organizme yra slopinamas, todėl nėščioji gali netgi dažniau nei kiti susirgti įvairiomis peršalimo ligomis.
Siekdama išvengti peršalimo ligų kūdikio besilaukianti moteris turi kuo rečiau bendrauti su sergančiaisiais virusinėmis ir bakterinėmis ligomis žmonėmis, ypač jei ji anksčiau turėjo polinkį dažnai sirgti peršalimo ligomis, angina. Svarbu ne tik neperšalti, bet ir neperkaisti.
Maisto papildai – ar tikrai jų reikia?
Jei nėščioji pakankamai gerai maitinasi, būtinybės vartoti maisto papildų nėra (išskyrus folio preparatus, kurių patariama vartoti iki pastojant ir pastojus pirmuosius mėnesius). Kai skelbiamos virusinių ligų, pvz., gripo, epidemijos, linkusiai sirgti nėščiajai būtų tikslinga imunitetą pastiprinti ir profilaktiškai pavartoti daugiau vitamino C turinčių produktų. Papildų bei gerųjų bakterijų preparatų būtina vartoti tada, kai nėščioji gydosi antibiotikais, nes jie naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas.
Jeigu liga „kabinasi“ prie nėščiosios
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, galima išgerti šiltos arbatos, pavartoti homeopatinių vaistų, kurie stiprina imunitetą. Jie tinka ir kai peršti gerklę. Jei moteris tinkamai neapsirengė arba oras netikėtai atšalo ir ji sužvarbo, grįžusi namo turėtų palįsti po šiltu dušu, išgerti šiltos arbatos ir apsirengti šiltais vilnoniais drabužiais.
SLOGA. Virusinė sloga, jei nėra kitų infekcijos požymių, pvz., aukštos temperatūros, praeina be blogų padarinių. Tačiau jei virusinė liga plinta, ji gali paveikti visą organizmą, tada paprastai pakyla aukšta kūno temperatūra. Tokia būklė gali blogai paveikti vaisių, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Geriausiai slogą gydyti plaunant nosies landas jūros vandeniu. Galima pavartoti homeopatinių čiulpiamųjų tablečių. Jos vartojamos gana dažnai – kas valandą ar kelias, kol pagerėja. Tačiau prieš pradedant vartoti būtina perskaityti informacinį lapelį ir neviršyti leistinos dozės.
Jei nosis vis tiek labai užsikimšusi, reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu ar ausų, nosies gydytoju, ar galima į nosį palašinti lašiukų, kad išskyros būtų skystesnės.
KOSULYS. Bronchitui, kosuliui gydyti tinka šiltos medetkų, ramunėlių, debesylų, šalavijų arbatos, specialūs vaistažolių mišiniai nuo bronchito. Labai svarbu išgerti nors 2 litrus šiltų skysčių per parą. Jau vien tai padeda atsikosėti, nes skrepliai tampa skystesni.
Tačiau ilgai gerti vaistažolių arbatų nepatartina, nes nėra ištirtas jų poveikis vaisiui, todėl gali būti, kad nėra saugu. Stiprus kosulys rodo, kad dirginama ne tik gerklė, ryklė, bet ir gilesni kvėpavimo takai ar net plaučiai. Tikrai reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Jis turėtų paklausyti plaučius ir nuspręsti, ar reikia vaistų, kurie padeda geriau atsikosėti.
GERKLĖ. Gerklę skalauti galima medetkų, ramunėlių užpilu, valgomosios druskos tirpalu. Padeda gerklės skausmą ir uždegimą malšinančios pastilės.
TEMPERATŪRA. Jei kūno temperatūra nesiekia 38 laipsnių, vaistų gerti nepatartina, ypač jei susargdino virusai. Esant aukštai temperatūrai dalis jų žūva, todėl greičiau pasveikstama. O kai pakyla aukštesnė temperatūra ir savijauta stipriai pablogėja, galima gerti paracetamolio, jis ne tik malšina temperatūrą, bet ir kūno skausmą. Jei temperatūra laikosi kelias dienas, vargina itin bloga savijauta, būtina gydytojo konsultacija.
