Pirmoje nėštumo pusėje vaisiaus padėtis gimdoje keičiasi, jis tai pasisuka šonu, tai apsiverčia, gana dažnai būna žemyn galva. Jeigu 35 nėštumo savaitę vaisius vis dar nėra apsivertęs ir „sėdi“, nieko nereikia daryti, tik laukti, kad galbūt apsivers pats, tačiau jeigu ir 37 nėštumo savaitę kūdikis vis dar neapsiverčia ir „sėdi“, galima įtarti, kad jis iki pat gimdymo neapsivers. Tada gydytojas ginekologas rankomis per išorinė pilvo sieną gali bandyti pasukti vaikutį į galvos pirmeigą. Tik tada, jeigu pavyksta kūdikį pasukti, galima saugiai natūraliai gimdyti, antraip natūralus gimdymas yra nesaugus. Tad jeigu išlieka sėdmenų padėtis, rekomenduojama atlikti cezario pjūvį.
Kas yra vaisiaus pirmeiga?
Vaisiaus pirmeiga – tai žemiausiai virš gimdymo kanalo esanti kūno dalis. Jeigu kūdikis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad tai galvos pirmeiga. Jeigu įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad tai sėdmenų pirmeiga, dar gali būti kojų pirmeiga (ji retesnė negu sėdmenų).
Kas lemia, kad ne visi kūdikiai pasiruošę gimti žemyn galva?
Sėdmenų pirmeigos priežasčių gali būti labai daug. Kūdikis gali neapsiversti žemyn galva dėl per didelio arba per mažo vaisiaus vandenų kiekio, dėl trumpos virkštelės, apsivijusios apie kakliuką arba petuką, kuri neleidžia jam apsiversti. Taip pat iki gimdymo kūdikis gali sėdėti dėl kokios nors gimdos anomalijos, pavyzdžiui, auglių (miomų). Kartais mamos mano, kad kūdikis „sėdi“, nes jam nepatogu būti žemyn galva, tačiau iš tiesų ši padėtis yra pati patogiausia, nes kai galvytė įsistato į mamos dubenį, vaikučiui lieka gan daug vietos judinti rankytes ir kojytes. Būdamas žemyn galva kūdikis nejaučia jokio nepatogumo, mat jį supa vaisiaus vandenys, o vandens slėgis organizmą veikia iš visų pusių ir kūdikis nesupranta, kad yra žemyn galva. Taip jaučiasi ir po vandeniu panėręs žmogus – jeigu nardydamas užsimerktų, nesuprastų, kokia jo kūno padėtis.
Minėjote, kad esant sėdmenų pirmeigai rekomenduojamas cezario pjūvis, ar būna, kad moteris ryžtasi gimdyti natūraliai, nors gydytojai to nerekomenduoja?
Prieš mamos valią cezario pjūvio operacija negali būti atliekama. Būna, moteris ryžtasi ir gimdo natūraliai esant sėdmenų ar kojų pirmeigai (kai žemiausioje gimdos vietoje yra ne užpakaliukas, o kojytės). Yra būdų, kaip gimdyti tokį kūdikį, ir visi akušeriai ginekologai jas žino, vis dėlto ne visada toks gimdymas yra saugus ir baigiasi laimingai. Prieš 200–300 m., kai cezario pjūvio operacijos prilygo stebuklui, gimdymai buvo labai komplikuoti ir toli gražu nebuvo tokių gerų rezultatų, kurie yra šiandien moderniose valstybėse. Praktiškai kiekviena šeima žinojo, ką reiškia laidoti negyvą gimusį arba netrukus po gimimo mirusį naujagimį. Gan dažnai nuo gimdymo komplikacijų mirdavo ir gimdyvės. Esant sėdmenų pirmeigai gimdyti be medikų yra ypač pavojinga, nes galima prarasti abi gyvybes.
Kodėl pavojinga gimdyti natūraliai, kai kūdikis „sėdi“?
Didžiausia kūdikio kūno dalis, kuri turi praeiti gimdymo takais, yra galvytė. Ji slinkdama žemyn, kad galėtų išlįsti per mamos dubens kaulus, gali pasisukti, šiek tiek deformuotis. Niekada iš anksto šimtu procentų neįmanoma numatyti, ar kūdikis galės gimti natūraliai, nes staiga per gimdymą gali paaiškėti, kad jis yra per didelis, o mamos klubai per siauri arba kūdikio galvytė nepasisuka į šoną ir užstringa. Šių bėdų neaptinka jokie prietaisai. Tačiau kai taip nutinka esant vaisiaus pirmeigai, yra atliekama cezario pjūvio operacija ir vaikelis sėkmingai ištraukiamas. Visiškai kitokia padėtis susiklosto esant sėdmenų pirmeigai. Gimdymo pradžia yra tokia pati, sąrėmiai vis stiprėja, atsidarinėja gimdos kaklelis, o kai jis visiškai atsidaro, kūdikis pradeda slinkti žemyn. Tada gimsta užpakaliukas, kojytės, dubuo, o kai kūdikis pasirodo iki menčių, galvytė prisispaudžia prie mamos kaulinio dubens ir užspaudžia virkštelę, kurios dalis yra išorėje, o kita dalis dar gimdoje kartu su placenta. Kai taip nutinka, kraujotaka per virkštelę baigiasi ir kūdikius negauna deguonies. Kadangi pats mažylis dar negali kvėpuoti, gydytojams lieka nuo 3 iki 5 min. ištraukti kūdikio galvytę. Jeigu per tą laiką vaikutis negimsta, pažeidžiamos jo smegenys arba jis žūsta. Jeigu gimdymas sklandus, kiekvienas gydytojas moka suteikti pagalbą ir priimti į pasaulį atbulom besibeldžiantį kūdikį, tačiau jeigu gimdant paaiškėja, kad galvytė yra per didelė arba mamos dubuo per siauras, naujagimis neišgyvena. Jau neįmanoma atlikti cezario pjūvio ir atgal į gimdą įtraukti kūdikio, nes būtų sužalotos jo kaklo srities smegenys. Neįmanoma ir padėti kūdikiui gimti kaip nors kitaip. Tokie atvejai labai retai, tačiau dėl jų neverta rizikuoti ir gimdyti natūraliai, juolab kad iki gimdymo neįmanoma paneigti šios rizikos.
Kodėl, jūsų nuomone, kai kurios mamos rizikuoja ir žūtbūt ryžtasi gimdyti natūraliai „sėdintį“ kūdikį?
Manau, kai kurioms moterims itin svarbu pagimdyti natūraliai. Vienos jų ilgai konsultuojasi su gydytojais ir kai nepavyksta apsukti kūdikio, sutinka su cezario pjūvio operacija. Kitos bando apgauti save ir kitus, nes žinodamos, kad kūdikis „sėdi“, prasidėjus gimdymui nevažiuoja į gimdymo įstaigą, o kartu su pribuvėja laukia namuose ir pas gydytojus atvyksta paskutinę minutę, kai atlikti cezario pjūvio jau nebeįmanoma. Labai dažnai padedant patyrusiems gydytojams jos sėkmingai pagimdo, tačiau, deja, pasitaiko ir labai liūdnų istorijų. Kraštutinumai niekada nėra gerai. Negerai gimdyti ir atliekant cezario pjūvį, jeigu to nereikia, negerai jo ir atsisakyti, jei kyla grėsmė kūdikio gyvybei.
Kodėl kaip tik nuo 37 nėštumo savaitės „sėdintis“ kūdikis yra apsukamas? Tai pavojinga procedūra?
Ši procedūra kelia tam tikrą pavojų. Kūdikis jaučia įtampą, kai gydytojas bando jį apsukti ir taip pakeisti padėtį. Be to, jeigu apie kurią nors vaikučio kūno dalį yra užsisukusi virkštelė, ji gali užsiveržti ir dėl to pablogėti jo būklė. Kartais, kai vaisiaus vandenų mažai, kūdikio apsukti nepavyksta. Nuo 37 savaitės galima bandyti atsukti kūdikį į galvytės pirmeigą, nes tuo metu jis jau gan brandus ir prireikus galima kuo skubiau jam suteikti galimybę išvysti pasaulį. Vaisių, kuris gimdoje įsitaisęs ne galvos pirmeiga, bandome apsukti, mat geriausiai jam ir mamai yra gimti natūraliai. Kad ir kokia saugi cezario pjūvio operacija būtų šiais laikais, nėra taip, kad atidaromas užtrauktukas, ištraukiamas kūdikis ir pilvas lengvai užsegamas. Tai didžiulė operacija, per kurią prapjaunama daugybė audinių ir organų. Be reikalo atlikti cezario pjūvį yra neprotinga, tačiau visada reikia pasverti, kaip gimdant kyla didesnė rizika mamai ir kūdikiui.
Įdomu, ar kūdikis „sėdėdamas“ gimdoje iki pat gimdymo nenuspaudžia kurios nors kūno dalies, o gimęs kūnelis nebūna deformuotas?
Ne, kūdikiui sėdmenų pirmeiga nėra žalinga ir juo labiau dėl šios padėties nebūna kūno dalių deformacijų. Tačiau iki gimdymo „sėdėjęs“ naujagimis kelias dienas miega kojytes susikėlęs virš galvos (už ausų) – tokia pat padėtimi, kokia buvo gimdoje. Sėdėjusio gimdoje galvytė būna ovali, mat nebuvo įsistačiusi į mamos dubenį ir neturėjo susispausti galvos kaulai. Šie požymiai būdingi naujagimiui, gimusiam ir natūraliai, ir per cezario pjūvį. Tad iškart lengva atskirti atbulom į pasaulį atvykusius mažylius. Praėjus kelioms paroms, kūdikis pakeičia kūno padėtį į mums įprastą ir jo jau niekaip neįmanoma atskirti nuo kitų naujagimių.
Keli faktai apie sėdmenų pirmeigą
Sėdmenų pirmeiga nėra dažna – atbulom į pasaulį beldžiasi iki 5 proc. naujagimių. Kai kurie jų prieš pat gimdymą apsisuka galvyte žemyn be gydytojo pagalbos. Kodėl kūdikis staiga pakeičia padėtį, nėra aišku.
Jeigu vienas kūdikis iki gimimo „sėdėjo“, nebūtinai sėdės ir kiti to pačios mamos kūdikiai. Tačiau jeigu sėdmenų pirmeiga buvo dėl gimdos miomų ar kitų priežasčių, kurios neišnyko, gali ir kiti nėštumai būti tokie patys.
Iki 35 nėštumo savaitės vaisiaus pirmeiga nėra pastovi, nuo 37 jau laikoma pastovia ir gydytojas akušeris ginekologas bando vaisių mechaniškai apsukti žemyn galva.
Jeigu vaisius iki gimimo neapsisuko žemyn galva, turėtų būti atliekama cezario pjūvi operacija, nes šiuo atveju ji saugiausia tiek kūdikiui, tiek mamai.
Jeigu gydytojas nustato sėdmenų pirmeigą, mama gali rinktis – bandyti mechaniškai apsukti vaisių ar iškart ryžtis cezario pjūvio operacijai.
Išorinis vaisiaus apgręžimas turi būti atliekamas gimdymo įstaigoje, jį reikia kontroliuoti ultragarsu, būtina sekti kūdikio būklę. Procedūra neatliekama, jeigu yra placentos pirmeiga, sumažėję vaisiaus vandenų, esant daugiavaisiui nėštumui, gimdos ydoms, kai planinė cezario pjūvio informacija numatoma dėl kitų vaiko ar mamos organizme esančių sutrikimų. Išorinio vaisiaus apgręžimo taip pat nerekomenduojama atlikti, jei placenta prisitvirtinusi prie priekinės gimdos sienelės, esant neišnešiotam vaisiui, nėštumo sukeltai hipertenzijai, gimdos randui. Pati procedūra yra neskausminga.
