Straipsnio autorė - sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Sveikumas ir ekologiškumas dažnai sutapatinamas, bet tai ne visai tiesa. Štai ekologiški traškučiai, ekologiškas jogurtas ar ekologiški saldainiai - ekologiškumas neapsprendžia palankumo sveikatai: nėra kontroliuojami cukraus, druskos, riebalų kiekiai, nėra draudžiamos tokios technologijos kaip mėsos rūkymas. Tai, kad ekologiškas maistas brangesnis už neekologišką, lemia šios priežastys: mažesnis derlius, didesni gamybos kaštai, sertifikavimo išlaidos.
Ar verta pirkti vaikui ekologiškus sausainius vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju tikrai ne. Pagrindinis skirtumas yra kaina, o maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai.
Ar verta pirkti neperdirbtą ekologišką maistą - daržoves, vaisius, grūdus, žuvį, mėsą? Labai svarbu, ką iš tokio maisto produkto gaminsite, ar jo nesugadinsite. Jei paruoštas patiekalas remiasi „Sveikos mitybos standarto" principais, tuomet ekologiškumas - vienas iš sveikumo kriterijų. Paruoštas sveikatai palankus patiekalas bus maistingesnis už ekologišką, pagamintą nesilaikant sveikumo principų.
Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas argumentuoja, kad ekologiškuose produktuose nėra cheminių medžiagų - trąšų, hormonų ir pan. Taip, tačiau kai kuriuose įprastuose produktuose jų irgi nėra. Paradoksas: ekologiškas su chemija, o įprastinis be. Būna ir taip.
Morka, kopūstas, obuolys, avižos, sorų kruopos, pupos, žirniai ar dažnas mūsų virtuvės svečias - bulvė - yra puikus pasirinkimas. Pigūs ir sveiki, net neturėdami ekologiškumo patvirtinančio sertifikato. Tačiau kaip juos gaminti, kad nesugadintume?
Sveika ir skanu. Misija įmanoma?
Norint, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius. Pirmiausia - pateikimas ir lėkštės estetika. Kitas žingsnis - vaikas turi girdėti ne liepimą valgyti, dėl to, kad sveika, o jam suprantamą pavyzdį. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę valgo arkliukai, dėl to jie tokie dideli ir greiti, o jei dar paragauja špinatų - įgyja stebuklingos energijos, kaip herojus Papajus.
Trečia - mamos turi išmokti kurti patiekalus su meile, nes taip sukuriamas ne tik gardus maistas, bet ir perduodama vaikui teigiama emocija. Ketvirta - vaikui labai svarbu maisto konsistencija, jų mylimiausias maistas yra tas, kurio nereikia kramtyti.
Taigi, vaikai turi būti mokomi pažinti naujus skonius ir įvairias konsistencijas, o mamos turi būti kūrybingos gamindamos ir pateikdamos maistą. Visų geriausia, jei į šį procesą įtraukiami ir vaikai, tuomet mažos rankutės susipažįsta ne tik su maisto produktu, bet gaminant tokį patiekalą kartu, vaikas jo niekada neatsisakys paragauti!
Ar tikrai vaikas „nieko nevalgo“?
Kita priežastis, kodėl tėveliams dažnai atrodo, kad jų vaikas nevalgo - išlikęs sotumo kultas, kad vaikas turi būti pavalgęs tiek, kad būtų „sotus iki soties". Kas turi nuspręsti, kada vaikas sotus? Ar tai netampa nesaikingu valgymu?
Tenka girdėti tėvus sakant: „mano vaikas nevalgus, tai duodu jam saldainių ar kitų gardumynų, kad tik būtų pavalgęs". Menkaverčio maisto kimšimas tam, kad vaikas būtų sotus, yra didelė klaida. Retas susimąsto, bet dažnas sutiks, tai daro daugiau žalos, nei naudos.
Sveikas vaikas intuityviai žino, koks suvalgomas maisto kiekis jam reikalingas. Mes turime pasitikėti vaikais. Neteko girdėti, kad nors vienas vaikas būtų miręs iš bado, dažnu atveju mirštama nuo pertekliaus. Pasitikėjimas kuria teisingus sveikos mitybos pagrindus ir teigiamas emocijas prie stalo. Vaikams neturi būti draudžiama ar liepiama valgyti vienokį ar kitokį maistą, jiems turi būti sukurtos palankios aplinkybės pažinti visus maisto skonius. Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus", nereikalaukime valgyti daugiau.
Išmeskime iš mūsų skurdaus žodyno tokias frazes kaip: „pasitaisęs vaikas", argi priaugti kilogramai rodo sveikatą? Antsvoris ir nutukimas yra vis didesnė vaikų problema. Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų skaičius nuolat didėja, o mes vis dar džiaugiamės, jei vaikas suvalgo viską, ką įdedame lėkštę. Susirūpiname tik tada, kai gydytojai pasako, kad vaikas turi antsvorio ar kitų sveikatos problemų.
Susikoncentravę į maisto kiekį, neretai pamirštame sveikos mitybos principus. Menkavertis maistas neturi svarbiausių mūsų organizmui reikalingų medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų ir pan.
Vaikai mokomi skaityti, o valgyti – ne
Norėdami vaikams formuoti sveikatai palankios mitybos įgūdžius, turime nepamiršti ir pedagogų indėlio. Tik bendros tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų pastangos duos rezultatų. Visi turime nuolat kalbėti apie mitybos daromą įtaką vaikų sveikatai. Juk jei jūsų vaikas atsisakytų mokytis skaityti, ar liautumėtės tai darę?
Vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne daugiau keturis cukraus kubelius per dieną, tuo tarpu populiarių guminukų pakuotėje yra penkiasdešimt cukraus kubelių. Sužinoję tai, daugelis vaikų nustemba, o išgirdę, kad cukrus neduoda organizmui vertingų medžiagų, o jas tik atima, ardo imuninę sistemą, dėl to susergama, jie pasižada jų valgyti rečiau.
Vykdydami interaktyvias sveikos mitybos pamokas su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustebome, kad jie puikiai atskiria viso grūdo miltus nuo įprastinių, netgi žino, kad pirmieji turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, o išsaugotos skaidulinės medžiagos leidžia išlaikyti sotumą ilgesnį laiką. Mokome vaikus praturtinti maisto patiekalus vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip kviečių gemalai ar rukolos lapai.
Sveikuoliškų sumuštinių receptas:
Reikia: viso grūdo ruginė duona, sviestas, avokadas, kviečių gemalai ir gražgarstės (kitaip dar vadinama rukola).
Gaminimas: patraukliai supjaustykite mažais gabaliukais ir vaikai valgys pasigardžiuodami.
