Neatsargiai valgant mėsą galima užsikrėsti bjauria liga

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, vis daugiau žmonių užsikrečia per maistą plintančia žarnyno infekcija - kampilobakterioze. Tai ūminė infekcinė liga, kuri pavojingiausia mažiems vaikams bei žmonėms su silpnu imunitetu.

Užsikrečiama valgant mėsą

Kampilobakterijos labai paplitusios gamtoje ir yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežasčių. Pagrindinis šių bakterijų šaltinis yra laukinių ir naminių paukščių, ypač, broilerių viščiukų, mėsa, taip pat jautiena, kiauliena, aviena ir jūrų žuvys.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Neišnešiotuko mamos kasdienybė: ašaros, baimė ir viltis
Kaip po gimdymo gyvena Kate Middleton?

Užsikrėsti galima ir nuo šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų, kuriems infekcija pasireiškia lėtine forma. Visgi dažniausiai į žmogaus organizmą užkratas patenka per maistą. Užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, vakuuminėse pakuotėse laikomą mėsą, nepasterizuotus pieno produktus, geriant nevirintą užkrėstą pieną ir vandenį.

Kaip atrodo liga?

Šiai infekcinei ligai būdinga staigi pradžia: intoksikacija ir virškinamojo trakto pažeidimai. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 1-5 dienų po užsikrėtimo: jaučiamas silpnumas, galvos ir raumenų skausmas, kankina šaltkrėtis, karščiavimas iki 40 laipsnių. Karščiuojama 2-3 dienas.

Greitai prasideda viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai, pykinimas ir/ar vėmimas.

Kampilobakteriozė gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, kepenų, kasos uždegimu, sąnarių uždegimu, meningitu, paralyžiais.

Žūva karštyje

Užšaldytoje mėsoje, paukštienoje kampilobakterijos išgyvena net keletą mėnesių, tačiau yra labai jautrios karščiui, rūgščiai, druskai; džiovinant mėsą - jos taip pat greitai žūva.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ruošiant maistą kiti produktai taip pat gali būti užteršti kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa.

Nors kampilobakterijos randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonelės, jos jame nesidaugina, todėl maisto kilmės protrūkiai kyla retai.

Kaip apsisaugoti?

Norint apsisaugoti nuo šios infekcijos, būtina laikytis asmens ir maisto higienos principų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras rekomenduoja:

- maistui vartokite tik labai gerai išvirtus, iškeptus mėsos, ypač vištienos produktus;

- mėsą ir jos produktus laikykite šaldytuve;

- venkite kryžminio maisto užteršimo: gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kitų produktų;

- ruošdami maistą kruopščiai plaukite rankas po sąlyčio su žalia mėsa ir tarp atskirų maisto ruošimo etapų. Virtuvės paviršius, įrankius, kurie lietėsi su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi, nuplaukite šiltu tekančiu vandeniu;

- venkite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų. Ypač tokio maisto nereikėtų duoti mažiems vaikams;

- kruopščiai nuplaukite daržoves ir vaisius;

- saugokite geriamojo vandens šaltinius nuo užteršimo gyvūnų fekalijomis;

- maistui vartokite kokybišką geriamąjį vandenį. Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, geriausiai vartoti jį tik virintą;

- kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu prieš valgydami, prieš ruošdami maistą, kiekvieną kartą pasinaudoję tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, viduriuojančių žmonių išmatomis;

- mokykite vaikus ir patys rodykite jiems pavyzdį, kaip tinkamai plauti rankas (prieš valgį ir ypač po sąlyčio su namuose auginamais gyvūnėliais).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis