Čiaudulys - tai organizmo gynybinė reakcija, ypač svarbi kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, nes vaikas dar nemoka išsipūsti nosies.
Kai į kvėpavimo takus patenka gleivinę dirginančių dalelių, vaikas pradeda čiaudėti, t. y. kartu su oru svetimas medžiagas nevalingai išstumia pro nosį ir burną. Mažylis čiaudėti pradeda ir tada, kai nosies gleivinę suerzina stiprūs cheminiai dirgikliai (pavyzdžiui, amoniako kvapas) arba akių tinklainę dirgina stipri šviesa.
Nusičiaudėjus tūkstančiai smulkių seilių ir skreplių lašelių dideliu greičiu nuskrieja net kelis metrus. Čiaudintis užkrečiamąja liga sergantis ligoniukas gali užkrėsti šalia esančius, nes į aplinką patenka virusų ir bakterijų.
Dulkės. Vaikas čiaudėja ne tik sirgdamas, bet ir būdamas visiškai sveikas, jei nosies gleivinę sudirgina pakliuvusios dulkės.
Patarimas. Kūdikio nosį svarbu prižiūrėti, kai reikia, išvalyti. Kai nosis švari, vaikui lengviau kvėpuoti, jis geriau miega ir žįsdamas nepavargsta. Prie nosytės keliskart spustelėjus druskos ar jūros vandens balionėlį mažyliui užeina čiaudulys ir išsivalo net ir giliau susikaupęs sekretas. Nepamirškite po procedūros kūdikį palaikyti stačią, kad gerai išsičiaudėtų.
Peršalimo ligos. Čiaudulys labai dažnai būna pirmas peršalimo ligų požymis. Kiti požymiai - galvos, gerklės skausmas, sloga (ūmus virusų sukeltas nosies gleivinės uždegimas), kosulys, šaltkrėtis, apetito stoka, temperatūra gali atsirasti tik kitą dieną.
Patarimas. Kad peršalęs ir čiaudintis vaikas neįsisirgtų, išvirkite šiltos arbatos (kūdikį dažniau pažindykite), krūtinę bei padus patepkite specialiu tepaliuku ar aliejumi, kuris gerina kraujotaką, dirgina refleksinius kūnelio taškus ir sužadina gynybines organizmo reakcijas. Šias priemones naudokite pasitarę su gydytoju ar vaistininku ir atidžiai perskaitę informacinį lapą.
Alerginė sloga, šienligė. Nuo paprastos slogos ji skiriasi tuo, kad prasideda staiga, nors vaikas neperšalęs, bet jam iš nosies teka skaidrios išskyros, ji paburksta, todėl būna sunkiau kvėpuoti, vargina priepuolinis čiaudulys, gali ašaroti akys. Sergant šienlige šių požymių atsiranda tik tuo metų laiku, kai ore sklando tam tikrų augalų žiedadulkių. Jei vaikas alergiškas pelėsiams, čiaudulys, sloga ir ašarotekis gali kamuoti net iki šalnų. Daug sudėtingiau, kai vaiko organizmas yra įsijautrinęs namų alergenams: dulkėms, erkutėms, pūkams, plunksnoms, tabakui ir pan. Tada nemalonūs simptomai gali neapleisti visus metus.
Patarimas. Jei pastebėjote, kad čiaudulys ir sloga atsiranda tuo pačiu metų laiku, vaikui galima įtarti šienligę. Kreipkitės į šeimos gydytoją ar pediatrą, kad nusiųstų pas gydytoją alergologą. Jis atliks tyrimus ir nustatys, kuriems dirgikliams jūsų vaikas yra alergiškas. Jei reikės, skirs gydymą (atlikti odos mėginį ir tirti specifinius kraujo imunoglobulinus geriausia šaltuoju metų laiku, o pradėti gydyti - likus 2- 4 savaitėms, kol ims žydėti alergizuojantys augalai). Jei vaiko organizmas jautrus namų dulkėms ir erkėms, stenkitės sukurti saugią aplinką.
Negydoma žiedadulkių ar kitų alergenų sukelta alerginė sloga gali išprovokuoti astmą.
Svarbu atminti:
-Čiaudinčiam, sloguojančiam mažyliui duokite vienkartinių nosinaičių. Paaiškinkite, kad jei po ranka jų nėra, čiaudėdamas burnytę prisidengtų ranka, o kai čiaudulys praeina, rankas nusiplautų tekančiu vandeniu ir muilu.
-Pastebėję, kad vaikui užėjo priepuolinis čiaudulys, išveskite iš tos patalpos, nes joje turbūt yra mažylį alergizuojančių medžiagų.
-Jei vaikas serga alergine sloga, atsisakykite pūkinių patalų, dažnai vėdinkite ir valykite kambarius, vietoj užuolaidų ant langų pakabinkite žaliuzes ir kt.
