Tiesa ir mitai apie antibiotikus vaikams

Kai vaikui po neilgo laiko tarpo ir vėl gydytoja išrašo antibiotikų, tėvai sunerimsta: ar tai jam nepakenks. Apžvelgiame dažniausius mitus apie antibiotikus.

Vaikas gali užaugti ir be antibiotikų.


Ir tiesa, ir mitas


Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizmas yra skirtingas. Vienų atsparumas ligoms yra geras, kitų - nelabai. Vienas mažylis, tarkim, darželyje „pasigavęs" virusą per kelias dienas pasveiksta, kitam prisideda bakterinė liga. Nereikia savo vaiko lyginti su kaimynų mažyliu, kuris dar nėra ragavęs antibiotikų. Nes vienas vaikas pasveiksta be to, o kitas mirtų.


Antibiotikai naikina bakterijas, virusų jie negydo.


Tiesa


Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl jie skiriami jų sukeltoms ligoms gydyti. Dažniausiai jais gydomas viduriniosios ausies uždegimas, ūminis bakterinis tonzilitas, šlapimo takų užkrečiamosios ligos, sinusitas, kitos bakterinės ligos.

Antibiotikai neveikia dažnai peršalimo ligas sukeliančių virusų. Tačiau neretai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Todėl pasitaiko, kad antibiotikų skiriama be reikalo. Jei mažylis pasveiko be jų, vadinasi, ligos sukėlėjai buvo virusai. Antibiotikai, vos tik atsiradus peršalimo ligos požymiams, nei sutrumpina ligos trukmę, nei palengvina ją. Bakterijų sukeltos peršalimo ligų komplikacijos kartais atsiranda 4-5 ligos dieną.


Vaikas greičiau pasveiks, jei vos susirgęs gaus antibiotikų.


Mitas


Pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar iš tiesų antibiotikų reikia. Įvairios peršalimo ligos gali prasidėti tais pačiais požymiais, bet gydyti jas reikia skirtingai. Tik gydytojas gali spręsti, mažyliui reikia antibiotikų ar ne. Apskritai peršalusio vaiko negalima gydyti savarankiškai gausybe vaistų, nes vaiko organizmui juos sunku pasiimti, paskui išskirti daug cheminių medžiagų. Ligos trukmė dažniausiai priklauso nuo mažylio organizmo atsparumo. Tuo pačiu metu negirdykite vaikui įvairių skirtingų vaistų, pavyzdžiui, nuo temperatūros ir antibiotikų, palaukite bent 30 minučių.


Antibiotikus geriausia duoti tuo pačiu metu.


Tiesa


Daugelis antibiotikų yra veiksmingiausi, jeigu geriami tuo pačiu metu. Vaistus girdykite tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų duodami tomis pačiomis valandomis.


Jei mažylis jaučiasi geriau, antibiotikų galima nebeduoti.


Mitas


Labai dažnai pradėjus vartoti antibiotikus mažylio sveikata iškart pagerėja. Tačiau tuo metu nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikas pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas. Per kiek laiko vaikas pasveiksta, priklauso nuo to, ar sunki liga. Pavyzdžiui, bakteriniam tonzilitui gydyti antibiotikai skiriami dažniausiai 10 dienų. Jeigu ligą sukėlė virusai, antibiotikai bus neefektyvūs ir gydymas jais ligos trukmei jokios įtakos neturės. Per kiek laiko vaikas, susirgęs peršalimo liga, pasveiks, priklauso ir nuo organizmo gebėjimo kovoti su ligos sukėlėjais, nepaisant, ar tai bakterijos, ar virusai.


Jei dažnai gauna, vaikas prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi.


Tiesa


Jeigu antibiotikai vartojami dažnai, ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir vaistai tampa neveiksmingi. Tuomet, kad mažylis pasveiktų, tenka skirti vis stipresnių. Tai blogai dar ir tuo, kad jie turi šalutinį poveikį - atsiranda viduriavimas, antibiotikai netoleruojami. Antibiotikams atsparios bakterijos sukelia ligas, kurios ilgiau gydomos. Antibiotikams atsparių bakterijų išplitimas yra pavojingas šeimai ir visuomenei.


Jei liko, antibiotikų galima vaikui duoti ir kitą kartą, kai suserga.


Mitas


Jokiu būdu taip negalima daryti. Kiekvieną kartą susirgus ir esant poreikiui, gydytojas išrašo kitų vaistų receptą. Senųjų antibiotikų vartoti negalima, nes kol stovės vaistinėlėje, gali pasibaigti galiojimo laikas. Kaip jau minėta, ne visos užkrečiamosios ligos gydomos vienodais antibiotikais. Net ir tą pačią ligą gali sukelti įvairios bakterijos. Tarkim, tą patį uždegimą gali sukelti streptokokas, meningokokas ar mikoplazma, taigi, ir antibiotikų prireiks skirtingų rūšių.


Antibiotikai numuša aukštą temperatūrą.


Ir tiesa, ir mitas


Jeigu antibiotikai yra skirti atitinkami bakterinei ligai gydyti, kuria sergant mažylis smarkiai karščiuoja, temperatūra, be abejo, nukrinta. Tačiau antibiotikai skirti ne temperatūrai sumažinti, jais gydomas bakterinis užkratas. Nors bakterine liga susirgęs mažylis dažniau sukarščiuoja, temperatūra dar nerodo, kad ligą tikrai sukėlė bakterijos. Paprastai tai išduoda vaiko savijauta. Jeigu jis guvus, žaidžia, bendrauja, nėra mieguistas, o jo savijauta pablogėja tik pradėjus kilti temperatūrai, antibiotikų nereikia. Sergančio bakterijų sukelta liga mažylio ne tik pablogėja savijauta, bet jis yra išblyškęs, nori pagulėti (tai mažiesiems nebūdinga), yra vangus, nenori žaisti, gerti ir valgyti. Esant tokiems požymiams būtina kreiptis į gydytoją.


Antibiotikus geriausia suduoti po valgio.


Ir tiesa, ir mitas


Kada jų duoti, priklauso nuo rūšies. Vienus organizmas geriau pasiima, kai duodami prieš valgį, kitus - po valgio, o tretiems valgis neturi jokios įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotikų, nepaaiškino, kaip vartoti, paskaitykite instrukciją ar pasiteiraukite vaistinėje.


Vartojant antibiotikus būtinos gerosios bakterijos.


Tiesa


Vartojant antibiotikus paprastai sutrinka žarnyno veikla. Antibiotikai „užmuša" ne tik blogąsias bakterijas - ligų sukėlėjas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Sumažėjus gerųjų bakterijų, žmogus pradeda viduriuoti, jam pučia pilvą, kamuoja nemalonūs pojūčiai. Tada reikia žarnynui padėti - duoti gerųjų bakterijų. Pavartojus antibiotikų gerosios bakterijos pamažu pasidaugina. Jei skirti antibiotikai, be probiotikų, mažyliui kelis kartus per dieną duokite šviežių obuolių tyrės, jogurto be priedų.


Sergantį vaiką reikia gerai maitinti.


Ir tiesa, ir mitas


Susirgusiam mažyliui reikia kokybiško maisto. Nieko bloga, kad kurį laiką jis nenori valgyti. Nereikia dėl to panikuoti, svarbu, kad gertų daug skysčių. Apskritai nereikia siūlyti sunkiai virškinamo ir riebaus maisto. Galima pasiūlyti jogurto (geriausia su gyvosiomis bakterijomis), vaisių, daržovių, sulčių. Ir jokiu būdu nemaitinti per prievartą, nes mažas vaikas dar moka įsiklausyti į savo organizmą ir pats puikiai žino, valgyti jam ar ne.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis