Tėvai ir mokytojai, bendraudami su vaikais, medikai, kalbėdami su savo pacientais, turi būti tie žmonės, kurie neformuoja stigmos dėl nutukimo, nesmerkia, nesiekia įskaudinti, o aiškina ir stengiasi padėti. Į žmogų, kuris turi antsvorio ar serga nutukimu, dera kreiptis vartojant tinkamus žodžius.
Pasak Vaikų ligoninės gydytojos dietologės Žanos Antonovos, žmogus, turintis antsvorio, neretai turi daug psichologinių, emocinių problemų, kurias linkęs slėpti. Tyrimai rodo, kad turintys antsvorio vaikai labai dažnai patiria patyčias: 37 proc. atvejų – šeimoje, pirmiausia iš savo tėvų. Negražių žodžių dėl savo išvaizdos jie išgirsta netgi dažniau iš mamų, nei tėčių.
Ugdymo, švietimo įstaigų aplinka – taip pat nėra visada tolerantiška antsvorio turinčiam ar nutukimu sergančiam vaikui. Tyrimais išaiškinta, kad iš tokių vaikų auklėtojai ir mokytojai mažiau tikisi gerų mokymosi rezultatų. Vyresni vaikai ar paaugliai, atėję pasitikrinti sveikatos pas medikus, kartais išgirsta tiesmuką pasakymą, kad „esi nutukęs (-usi)“.
Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė teigia, kad vartodami taisyklingus terminus „turėti antsvorio“, „sirgti nutukimu“, pabrėžiame, kad nutukimas yra viena iš tų ligų, kuri pakeičia visą organizmą ir pasireiškia išoriškai. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas – ligos, kurios nustatomos tam tikrais tyrimais, tačiau jų dažniausiai nematyti išorėje. Nutukimas yra viena iš tų ligų, kuri pasireiškia išoriškai, sukeldama diskomfortą.
Pasak gydytojos dietologės Ž. Antonovos, susiformavęs mitas, kad apkūnus žmogus toks yra dėl to, kad yra tingus, labai daug valgo, nesportuoja, yra apsileidęs. Iš tikrųjų nutukimo priežasčių yra daug daugiau, todėl ir nutukimo gydymas yra kompleksinis, kurį tinkamą ir individualų gali paskirti tik gydytojas dietologas, numatydamas pacientui realius tikslus ir uždavinius. Į komandą gali būti įtraukiamas ir psichologas, kad pacientas būtų labiau motyvuotas gydytis. Labai dažnai girdima frazė „mažiau valgyk, daugiau judėk“ – tikrai ne gydymo metodas, įsitikinusi gydytoja dietologė.
Vaikų ligoninės psichologė Rūta Vyšniauskė pritaria, jog gėdos ir kaltės jausmai niekada neskatina pokyčių, o vien verčia žmogų jaustis blogai, norėti užsidaryti, pasislėpti. Kai žmogus jaučiasi blogai, jo motyvacija rūpintis savimi dramatiškai krenta, nes jis nemyli savęs, nenori dėl savęs stengtis.
Daug mokslinių tyrimų rodo, jog tiek vaikai, tiek suaugusieji yra linkę neigiamai vertinti žmones, turinčius antsvorio. Tai tiesiogiai susiję su visuomenėje vyraujančia nuostata, jog svorį galima kontroliuoti ir antsvoris sulyginamas su valios trūkumu. Pavyzdžiui, viename tyrime paauglės merginos buvo prašomos įvertinti kitų merginų nuotraukas pagal patrauklumą: merginos, turinčios antsvorio, buvo įvertintos žemiausiais balais. Tačiau kada tiriamosios buvo įspėjamos, jog apkūnios merginos turėjo skydliaukės sutrikimą, jų nuotraukos buvo įvertintos kaip tiek pat patrauklios kaip ir vidutinio svorio merginų. Taigi, pirmuoju atveju merginos, turinčios antsvorio, buvo suvokiamos kaip pačios atsakingos už savo svorį, o antruoju atveju – kaip sveikatos sutrikimo aukos.
Norėdami kovoti su nutukimo stigma, visų pirma kiekvienas asmeniškai turėtume identifikuoti savo pačių nuostatas ir požiūrį į svorį, kurias nejučia transliuojame savo žodžiais ir elgesiu ir taip prisidedame prie stigmatizavimo. Antsvorį turėtume suvokti kaip konkrečią sveikatos problemą, o ne priskirti žmogui kaip jo asmeninę savybę. „Aš nutukęs“ – reiškia, jog toks jau esu, nieko nepadarysi, tai kelia beviltiškumą ir užsuka ydingą neigiamo mąstymo ratą; „aš sergu nutukimu“ – reiškia, jog tai yra problema, savotiškai atsieta nuo manęs, todėl lengviau kontroliuojama, ir aš galiu imtis konkrečių žingsnių ją išspręsti.
Norėtume atkreipti ir specialistų dėmesį į tai, kaip tokius žmones vadinti. Derėtų sakyti, kad žmogus turi antsvorio, didelį kūno masės indeksą, serga nutukimu.
Žiniasklaida taip pat galėtų prisidėti prie nutukimo stigmos mažinimo. Straipsniuose apie nutukimą, antsvorio problemas, reklamose, kaip numesti svorio, paprastai randame turinčio antsvorio suaugusio ar vaiko nuotrauką, tam tikrų kūno dalių, kurios yra pačios storiausios ir nekelia susižavėjimo. Tai – netinkama kalba vaizdais, kuriuos skelbėjo valia visada galima pakeisti neįžeidžiančiais antsvorio turinčių žmonių (čia galima rasti nuotraukų, norint etiškai vaizduoti rašant ar kalbant apie nutukimą (http://www.imagebank.worldobesity.org/)
