Hemangiomos, „gandro žnybis“ ir kitos įgimtos vaikų odos dėmės

Kai naujagimis gimsta ir tėvai jį atidžiai apžiūri, gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos – ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Kokios yra dažniausios įgimtos vaikų odos „žymės“, aptariame šiame straipsnyje.

Išnyksta savaime


Jeigu gimdymas buvo sunkus, kūdikis gali patirti nedidelę traumą, kuri ilgainiui praeina savaime. Kai gimstančio kūdikio galva būna įsirėmusi į mamos dubens kaulus, dėl didelio spaudimo gali trūkti kraujagyslė ir susiformuoja vadinamoji kefalohematoma – kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose. Kartais išoriškai mėlynė gali būti matoma, o kartais ir nematoma (jaučiamas tik minkštas gumbas galvoje). Ji išnyksta savaime.


„Gandro žnybis"


Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės. Vėliau gali išryškėti kraujagyslių dariniai, kurie tik gimus mažyliui gali būti ir nematomi. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis gandro žnybis. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis" nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Taip gražiai pavadintas tik dėl to, kad už tos vietos gandrai „atneša" vaikus. „Gandro žnybis" dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau ta vieta, kurioje jis buvo, gali būti linkusi parausti, kai žmogus supyksta, susijaudina ir pan.

 

Hemangiomos


Tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Vieni vaikai jau gimsta su jomis, o kitiems iškart po gimimo išryškėja per pirmas 6-8 gyvenimo savaites.


Tik nedaugelis žmonių paveldi hemangiomas, kitų kilmė nėra aiški. Vieni mokslininkai jų atsiradimą sieja su radiacija ir aplinkos tarša, kiti - su vaistais ir nėštumo ligomis. Aišku tik tai, kad jų atsiranda per nėštumą, kai pakenkiama vaisiui. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad mergaitėms jos pasitaiko dažniau nei berniukams.


Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį,visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Lėčiausiai nyksta hemangiomos ant veido, pirštų ir lyties organų. Jei kitose kūno vietose esantys kraujagysliniai navikai nėra dideli ir neauga, išnyksta gana greit. Vidutiniškai 1 cm dydžio išnyksta per 2-3 metus.


Dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos. Jos tėra tik kosmetinis trūkumas. Tačiau kartais būna kitaip. Pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Vokų hemangiomos gali sutrikdyti regą, nes išsivysto žvairumas.

 

Vadinamoji portveino dėmė


Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui. Ją galima šalinti lazeriu.

 



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis