Ar tikrai nevalgus vaikas visada yra „nevalgus“: naudingi patarimai tėvams

„Man atrodo, kad mano vaikas per mažai valgo“. „Mano dvejų metukų berniukas – nevalgiukas“. „Mano vaikas labai išrankus maistui“. Tokių ir labai panašių apibūdinimų esame girdėję daugybę kartų. Ar tikrai dauguma nevalgių vaikų iš tiesų yra „nevalgūs“. O gal priežastis čia visai kita?

Valgo, kai nori


Kūdikis maitinamas pagal poreikį ir po tam tikro laiko pats nusistato tam tikrą ritmą. Nuo pirmų gyvenimo dienų kūdikis valgo tada, kai išalksta. Neretai net ir visai mažas praleidžia maitinimą, nes nesijaučia alkanas. Ramiai ir savimi pasitikinčiai mamai dažniausiai dėl vaiko maitinimo nekyla jokių bėdų. Tačiau jei vaikas atsisakė valgyti, savimi nepasitikinti moteris jaučiasi esanti bloga mama: „Vaikas juk turi valgyti, kaip paliksi nevalgiusį?“ Ir negali pakelti vidinės įtampos, jei mažylis lieka alkanas. Tačiau, sveikai mąstant, kas gi gali atsitikti, jei vaikas liks be pietų ar pusryčių? Valgyti ar ne, rinktis mažyliui. Vis dėlto galima suprasti, kodėl pykstame, kai atsisako valgyti košę, kurią taip kruopščiai virėme. Tuo metu labiausiai gaila savęs.


Paskui vaiką su košės šaukštu


Kartais išties mamos vaikosi mažylius po visą butą, kad tik įkištų šaukštelį košės. Būna, kad vaikas „užkanda“ bėgdamas pro mamą, sėdėdamas po stalu, stovėdamas ant palangės. Mat mama baiminasi, kad mažylis liks nevalgęs, nors bėgiodamas po namus mažylis nugvelbia tai sausainį, tai atsikanda bandelės. Bet mamai atrodo, kad nieko burnoje neturėjo. Dažnai būna, kad mažylį pasodina prieš TV arba duoda telefoną į rankas, tik tada galima ramiai pamaitinti. Tačiau dėmesio – jei vaikas yra maitinamas visą dieną be jokios tvarkos, jis praranda alkio pojūtį.


Būna iš prigimties maistui išrankių vaikų. Jie nevalgo produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški. Būna ir taip, kad vaikas bijo ragauti kurio nors produkto.


Maždaug dvejų metukų vaikas labai nori būti savarankiškas: rengtis, eiti, lipti, valgyti. Jis mėgaujasi, kad tai sugeba. Be to, viską nori daryti tik taip, kaip jam patinka, todėl nepriima kitų pagalbos. Tėvai turėtų stiprinti šį norą, tačiau ne visi leidžia savo kūdikiams būti savarankiškiems. Vieni su tuo susitaiko ir viską daro tik pagal komandą. Mama pasako: „Išsižiok“ – išsižioja. Kiti nenusileidžia mamos norui maitinti. Spjaudosi, pyksta, išvis atsisako valgyti. Ir prasideda karas. Mažylis nori pats, o mama – kuo švariau. Mama galvoja: „Na, palauk, išalksi, tada paprašysi.“ O kai šis išalksta, dar pasišaipo: „Matai, jau užsimanei valgyti.“ Taip dar labiau stiprėja priešiškumas. Vaikas turi ir laiku pavalgyti, ir laiku paragauti naujų produktų. Netaisyklinga mityba ankstyvoje vaikystėje vėliau gali virsti nutukimu, bulimija, kitais mitybos sutrikimais. Todėl turime pratintis prie minties, kad mūsų mažieji pamažu savarankiškėja, turi savo vidinius poreikius. 


Patarimai tėvams


Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti tėvus aplink savo pirščiuką ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnelį, kuris jį domina. Jei mažylis jau išmoko pasisotinti tuo, ką skanaus susiranda, padėtį pakeisti nėra lengva. Vaikui juk nepasakysi: „Pradėk valgyti taisyklingai.“ Reikia nusiteikti, kad mažylis priešinsis, verks ir bus nelengva atsispirti graudžioms ašaroms. Jeigu vis dėlto nusiteikėte pakeisti vaiko valgymo įpročius, turėsite:


KANTRYBĖS. Nepasiduokite provokuojami mažylio ir tarp maitinimų neduokite nei obuolio, nei duonytės, tik vandens troškuliui numalšinti. Šio principo reikia labai griežtai laikytis visiems, net ir močiutei, kuriai spaudžia širdį, kad vaikas „badauja“;


SVEIKA MITYBA. Gaminkite maistą iš tų produktų, kuriuos vaikas labiausiai mėgsta, nepamirštant šalia pasiūlyti naujų, sveikų produktų; 


RITUALAS. Labai svarbu sukurti valgymo ritualą – tam turi būti skiriamas daugmaž panašus laikas, valgoma yra virtuvėje prie stalo, o ne prie televizoriaus ir pan.


GERI SANTYKIAI. Geri tėvų ir vaiko santykiai, tvirtas ryšys padeda kuriant sveikos mitybos įpročius. Būtina skirti daugiau dėmesio vaikui, kai jis yra geras. Didelė klaida, kad vaiką pastebime tik tada, kai, pavyzdžiui, jis nevalgo, elgiasi netinkamai. Tyliai ir gražiai žaidžiančio tarsi nematome. Todėl atsisakydamas valgyti vaikas sulaukia tėvų dėmesio. Kai tėvai vaiką palaiko ir pagiria, jis savaime nori būti geras. Tai pats geriausias metas keisti mitybos įpročius.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis