Naujausiais ULAC duomenimis, 2018 m. buvo užregistruota mažiau susirgimų vėjaraupiais nei užpernai - atitinkamai 15812 ir 16005 susirgimai bei registruotas atitinkamai žemesnis sergamumo vėjaraupiais rodiklis - 564,4 atv./100 tūkst. gyv. ir 565,7 atv./100 tūkst. gyv.
Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai. Analizuojant pastarųjų trejų (2016 - 2018) metų susirgimų tendencijas Lietuvoje pagal amžiaus grupes, kas antras susirgęs vėjaraupiais buvo vaikas iki 4 m. amžiaus bei dar trečdalis susirgusių vaikų buvo 5 - 9 m. amžiaus, rodo ULAC stebėsenos duomenys. Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto išsivystys susirgimas. Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus 1-2 iki bėrimų ir 5 dienas, atsiradus bėrimams.
Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis, tačiau Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Virusų organizme gali išlikti ilgai (latentinė infekcija), o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 60 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:
- visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis bei tiems kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės,
- suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
Apie vėjaraupių infekciją
Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Svarbu žinoti, kad likus porai ienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų - viso kūno odą, artais net gleivines. Beria bangomis, kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti skirtingų stadijų bėrimo lementų. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Vis nauji bėrimo elementai atsiranda iki 5 dienos nuo ligos pradžios. Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas dar 5 dienas po paskutinių bėrimų, t.y. 10 dienų. Šį laikotarpį pacientas vis dar gali užkrėsti kitus, taigi jį būtina atskirti nuo kitų žmonių. Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Tačiau daliai žmonių (iki 15 proc.) imunitetas gali ir nesusiformuoti.
Vėjaraupių komplikacijos
Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į jų junginę. yla sunkus virusinis akių uždegimas. Liga taip pat gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, faringotonzilitu, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimu. Prasidėjus sunkiai komplikacijai ligonį reikia tuoj pat pradėti intensyviai gydyti ligoninėje.
