Gelbėjant žarnyną

Išmatų transplantacija. Skamba visai nekarališkai. Tačiau šios procedūros poveikiu gydant kai kurias ligas džiaugtųsi net karaliai. Apie procedūrą, jos poveikį vaikų sveikatai ir mokslo atradimus kalbamės su šio metodo pradininku Lietuvoje, vaikų gydytoju gastroenterologu profesoriumi dr. Vaidotu Urbonu.

Nuo kinų medicinos prieš mūsų erą iki 2013 m. atradimų


Išmatų transplantacija nėra visiškai naujas gydymo būdas. Archeologinių šaltinių duomenimis, tai buvo praktikuojama ne tik Kinijoje IV a., bet ir daugelio kitų tautų liaudies medicinoje. Ir šiomis dienomis jį taikė pavieniai gydytojai, bet niekas nedarė mokslinių tyrimų, nerinko ir nesistemino informacijos, kol 2013 m. žurnale apie mediciną „New England Journal of Medicine“ buvo atspausdintas straipsnis, kaip olandų gydytojai sėkmingai pritaikė išmatų transplantaciją žmonėms, sergantiems Clostridium Difficile (CD) bakterijų sukelta infekcija (kai pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė, sukeliamas įvairaus sunkumo viduriavimas. Kai kurie asmenys, taip pat ir kūdikiai, gali nešioti bakteriją be ligos simptomų, bet daugeliu atvejų išsivysto sunkus viduriavimas su žarnų uždegimu, retkarčiais tokie ligoniai miršta).

 

Infekcijos šaltinis – užsikrėtę asmenys, užteršta aplinka ir paviršiai. Olandų gydytojų užfiksuoti rezultatai buvo neįtikėtinai puikūs. Beveik visi jų pacientai pasveiko po vienkartinės išmatų transplantacijos. Anksčiau sergančius CDI gydydavo antibiotikais, kainuojančiais kelis tūkstančius eurų. Tačiau gydymas nebuvo itin efektyvus, pasveikdavo 80–90 proc. žmonių. Ėmus taikyti išmatų transplantaciją, rezultatas pasiekiamas po pirmos procedūros. O svarbiausia – tai visiškai nebrangu. Kadangi tyrimų rezultatai buvo akivaizdūs, JAV vaistų agentūra patvirtino šį gydymo metodą ir išdavė leidimą jį taikyti. Žinant įprastai ilgai besitęsiančius medicininių metodų tinkamumo įrodymų procesus, šis buvo labai greitas. 


Smegenų ir žarnyno ryšys 


Prasidėjo savotiškas bumas – daug mokslininkų, tyrėjų, gydytojų ėmė taikyti šį metodą ne tik viduriavimui gydyti: jie eksperimentavo gydydami daugelį kitų ligų. Kol kas tokių gerų, šimtaprocentinių rezultatų kaip gydant CD infekciją, nėra. Daugeliui žmonių fiksuojamas laikinas būklės pagerėjimas. Tiesa, skirtingas: vienas jaučiasi puikiai, kitas – geriau, trečiam – jokio efekto. Kai skirtingų tyrėjų rezultatai irgi yra skirtingi, mokslininkai kelia naujus klausimus: kodėl vienam asmeniui tinka, o kitam – ne? Galbūt donoras neatitinka recipiento? Dar 2011 m. mokslininkų grupė prestižiniame žurnale „Nature“ paskelbė, kad žmonės pagal žarnyne esančių bakterijų rūšis gali būti skirstomi į tris grupes (panašiai kaip kraujo grupės). Kiti tyrėjai šiam faktui nepritaria, todėl tai – irgi dar studijų objektas. Tačiau medicinoje jau seniai įrodytas glaudus ryšys tarp žmogaus smegenų ir žarnyno veiklos. Tai, kas yra žarnyne – įvairios suvalgyto maisto medžiagos, bakterijų apykaitos produktai, per žarnyno sieneles patenka į kraują, o su juo nunešama į smegenis. Kaip tik tai profesorių dr. Vaidotą Urboną paskatino domėtis, kaip žarnyno bakterinio turinio pokyčiai galėtų paveikti žmones, sergančius psichikos ligomis, pvz., autizmu, šizofrenija, nervine anoreksija ir kt.


„Fantastika! Ką jūs padarėte?“


Nuo 2017 m. vasaros Lietuvoje padaryta per 30 išmatų transplantacijų vaikams, turintiems autizmo sutrikimą. Profesorius Vaidotas Urbonas pasakoja, kad šiuo metu atliekami persodinimai yra jo, kaip ir kitų mokslininkų, siekiančių padėti įvairių sutrikimų varginamiems žmonėms, tyrimų objektas. Jis pasirinko vaikučius, turinčius autizmo sutrikimų. Profesorius labai daug kalbasi su tėvais, pasakoja jiems apie pačią procedūrą, jos poveikį, galimą riziką. Gimdytojai domisi, būna ir patys susiradę informacijos internete, moksliniuose leidiniuose. Apsisprendimo teisė yra tik jų. 


Pasak specialisto, transplantacija autizmo neišgydys, tačiau tai galėtų būti vienas iš gydymo metodų šalia kitų. Juo labiau, kad daugeliui vaikų fiksuojamas teigiamas procedūros poveikis. Sulaukta daug šiltų tėvų atsiliepimų, kaip: „Fantastika! Ką jūs padarėte? Vaikas pasikeitė!“ Autizmu sergančio mažylio būklę gana sunku pamatuoti, tiesiog nėra akivaizdžių kriterijų. Tai gana subjektyvu. Tačiau faktas, kad tėvai atveža savo mažuosius ir šeštą, ir septintą kartą tai pačiai procedūrai, patvirtina, jog poveikis tikrai juntamas. Faktas ir tas, kad nė vienam nepablogėjo sveikata. ,,Prisimenu, pirmą procedūrą. Buvo labai sunku ryžtis, – atvirauja gydytojas: – tačiau buvo drąsi mama, trokštanti padėti savo sūneliui, buvo apkeliavusi kone visą pasaulį, išbandžiusi įvairius gydymo būdus. Praėjus metams po pirmos procedūros, mama sugrįžo jos pakartoti, nes rezultatas buvo geras. Kitų vaikų tėvai irgi tai vertina, procedūrą kartoja ir šeštą, ir septintą kartą. Jie džiaugiasi, sako, kad mažyliai tampa socialesni, geriau bendrauja, turi mažiau baimių, pagerėja apetitas.“ 


Cit.


Ypač geras poveikis tiems, kurie turėjo virškinimo sutrikimų, viduriuodavo ar priešingai – kentėjo nuo užkietėjusių vidurių, jausdavo pilvo skausmus. Pakisdavo ne tik fizinė, bet ir psichinė mažylių sveikatos būklė, pagerėdavo nuotaika. 


Donorai – gerai žinomi vaikai


Kaip atliekama procedūra? Vaikas paguldomas į ligoninę vienai parai. Procedūra daroma kolonoskopu (180 cm ilgio ir 1,2–1,6 cm skersmens lankstus instrumentas, turintis sistemą, apšviečiančią tiriamąjį objektą bei kamerą). Jis įkišamas į storosios žarnos pradžią ir suleidžiamas turinys, paimtas iš donoro. „Gerai ištirti du vaikai donorai. Jie – visiškai sveiki, žinome net jų genetiką, nes tai vieno mūsų gydytojo vaikaičiai, – pasakoja profesorius. – Šviežių išmatų paimama iš donoro storosios žarnos ir suleidžiama ligoniuko į storąją žarną. Dieną prieš ligoniui skiriama laisvinamųjų vaistų, išvalomas žarnynas. Kitos dienos rytą atliekama procedūra su trumpalaike narkoze, kuri neturi žalingo poveikio. Tą pačią dieną, po pietų, pacientas keliauja namo.“


Atmetimo reakcija galima, tačiau be jokių pasekmių. Juk viskas vyksta žarnyne, jei organizmas nepriima, tiesiog išsituštinama, ir viskas. Kad tokia procedūra galėtų paveikti kitus organus, kaip kepenis, inkstus ar širdį, pasaulio duomenų bazėje užfiksuota nėra. Tiesa, viena rizika – akivaizdi: gali sukelti infekciją, jei donoro išmatose, pavyzdžiui, būtų kokios salmoneliozės bakterija. Tačiau dėl to donorai ir itin akylai stebimi.


Tai įdomu


Beje, Vakarų valstybėse jau sukurta kapsulių, kuriose – sudžiovintos išmatos. Tokių kapsulių vienu kartu reikia išgerti apie 40–60 vienetų. Kapsulės apvalkalas ištirpsta plonajame žarnyne. Galbūt dėl to rezultatas ne toks veiksmingas nei išmatų transplantacija kolonoskopiniu būdu. 


Lieknėjančios pelės ir nutukimo gydymas


Visai neseniai Vilniaus Santaros klinikų gydytojai pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkais. Tai leidžia drąsiau atlikti eksperimentus su pelėmis, kaupti tyrimų išvadas ir ieškoti tinkamų gydymo būdų žmonėms. Išmatų transplantacijos procedūros irgi iš pradžių buvo atliekamos pelėms. Beje, atkreiptas dėmesys į šiandien žmonėms aktualų reiškinį – transplantacija gali būti taikoma net nutukimui gydyti. Tai pastebėta, kai nutukusioms pelėms buvo persodintos liesų pelių išmatos. Ir persodinta priešingai. Pirmosios pelės ėmė lieknėti, o liesosios – gausiau ėsti ir tukti. Natūralu, kad šis reiškinys ypač domina šiandieninius mokslininkus, tyrimai su žarnyno turiniu vyksta įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad nutukusių žmonių žarnyne labai sumažėja Akkermansia muciniphila bakterijų. Todėl šiuo metu pasaulyje vykdomi net 3 tokie tyrimai. Tyrėjai tiki, kad nutukusieji, gavę stebuklingųjų bakterijų, ims lieknėti. 


Dr. V. Urbonas tai vertina skeptiškai: „Vargu ar viena bakterija išspręs nutukimo bėdas. Labiau tikėtina, kad jas gali spręsti didesnis kiekis, t. y., jei bus tinkamai paveikiama visa žmogaus mikrobiota.“ Mikrobiota – tai žarnyno mikroorganizmų visuma. Manoma, jog žmogaus organizme yra 10 kartų daugiau bakterijų nei visame kūne žmogus turi ląstelių. Šiandien pasaulyje pastebimas didžiulis susidomėjimas šiuo vadinamuoju „nauju organu“. Mokslinėje ir medicininėje literatūroje tyrimų aprašymų bei straipsnių apie mikrobiotą publikuojama labai daug. 


Ką svarbu žinoti mažylio tėvams?


Kodėl vieno vaiko žarnynas dirba kaip laikrodukas, o kito šlubuoja? Ar tam turi įtakos tėvų veiksmai? Kas nutinka ir dėl kokių priežasčių susijaukia natūrali organizmo mikrobiota? Gydytojas sako, kad žarnyno mikrobiotai labai didelę įtaką daro paveldimumas, žarnyno paviršiaus ypatumai, gleivės, skrandžio rūgštingumas, tai, ką žmogus valgo ir kokioje aplinkoje gyvena, kokiu būdu gimė – natūraliai ar per cezario pjūvį ir kt. Tinkamai formuotis mažylio žarnyno mikrobiotai gali padėti ir tam tikri gimdytojų įpročiai bei žinios apie mitybą ir higieną: 


1. Svarbi ekologija namuose. Tai ne tik tinkamas vaiko amžiui maistas, bet ir ekologiškai švarūs indai – lėkštės, įrankiai, net keptuvė (su teflonu reikėtų vengti). Viskas, ką mes gauname sintetinio per plastikinius indus, masinės gamybos produktus, po truputį gali kauptis žarnyne. Tai kenkia virškinimo sistemai, kartu silpnina imunitetą. Prieš 30–40 metų, kai Lietuvoje nebuvo tiek daug plastiko, o maistas buvo ruošiamas namuose, kai kurių ligų, tokių sunkių kaip autoimuninių (organizmas ima naikinti savo sveikas ląsteles), alerginių, buvo registruojama kur kas mažiau. 


2. Nėra gerai perdėtas sterilumas ir švara. Sterilumas būtinas ligoninėse, kur reikia su dezinfekuojamaisiais skysčiais plauti ne tik patalpas, bet ir rankas. Namų ar sodo aplinkoje yra kitaip. Nereikia jokių specialių muilų ar dezinfekcinių servetėlių, su kuriomis uolios mamos mėgsta valyti visus paviršius, durų rankenas, žaislus, mažylių rankutes. Muilą naudoti reikia, bet mums įprastą, be jokių papildų ir poveikio stipriklių. „Iš rankų mažyliui iškrito atkąstas obuolys? Nieko baisaus, pakelkite, pavalykite ar nuplaukite po tekančiu vandeniu ir vėl duokite vaikui, – pataria profesorius. – Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad imuninė sistema silpnėja žmogui gyvenant sterilioje aplinkoje, nes kiekviena bakterija, patekusi į organizmą (bloga ar pusiau bloga), treniruoja imuninę sistemą.“ Žinoma, visiškai nesilaikant higienos, labiau rizikuojama užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis, kuriomis kartą persirgus, imunitetas nesusiformuoja (roto, noro virusai). Šiuo atveju gydytojas nori atkreipti dėmesį į tai, kad būtina gyventi švariai, bet ne steriliai.


3. Perteklinis probiotikų naudojimas. Vadinamosios gerosios bakterijos pastaraisiais metais tapo itin madingos. Jų gydytojai skiria per dažnai, o ir patys žmonės gausiai vartoja nesigilindami, ar jiems tuo metu jų reikia. Medicinoje iki šiol neatsakytas klausimas: kiek ir kokiais atvejais probiotikai yra naudingi? Gydytojas sako, kad jų reikia sergant viduriavimą sukeliančiomis ligomis, po antibiotikų kurso, bet ne daugiau. Tai nėra panacėja nuo visų ligų, nereikia jų gerti peršalus, negalima skirti, jei užkietėję viduriai. Nėra duomenų, kad probiotikai pakenktų, tačiau reikia žinoti, kad tai mūsų organizmui svetima bakterija. Poveikis laikinas, nutraukus kursą, jų organizme nelieka, probiotikai žarnyne neužsisėja. 


Kodėl skiriasi per operaciją ir natūraliai gimusių vaikų mikrobiota?


Vaiko žarnyno mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus. Kiekvieno naujagimio prigimtinė mikroflora yra individualios sudėties. Jai didžiulę įtaką daro pirmoji pažintis su į pilvelį pakliuvusiomis medžiagomis: ar tai bus mamos pieno lašai, ar seilės, kuriose bus mamos krūties ar mamos gimdos kaklelio gleivių mikrobiota. Pasaulyje daugėjant cezario pjūvio operacijų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad per operaciją gimusieji dažniau serga įvairiomis ligomis. Mokslininkai nustatė, kad vaikų, gimusių natūraliu būdu, ir pasaulį išvydusiųjų per sekciją mikrobiotos sudėtis skiriasi. 


Pasak profesoriaus dr. Vaidoto Urbono, šiandien svarstoma, ar įmanoma padėti cezario operacijos būdu gimusiam naujagimiui? Manoma, kad – taip.


Pagalba „cezarinukui“


Beveik neabejojama, kad naujagimis, slinkdamas gimdymo takais, iš jų ir gauna pačios gamtos sukurtų reikiamų mikroorganizmų iš mamos, kurie turi itin didelę reikšmę formuojantis žarnyno mikroflorai. Todėl svarstoma, ar per sekciją gimusio mažylio lūpų nebūtų tikslinga patepti suvilgytu tamponėliu iš mamos gimdymo takų? Vaikų gydytojas gastroenterologas sako, kad pasaulyje apie tai kalbama vis garsiau, nors tyrimų atliekama dar per mažai. Tačiau jau nuo kitų metų Lietuvoje norima imtis šios praktikos. Tiesa, tai būtų daroma tik suderinus su tėvais, išaiškinus galimą riziką ir tik toms gimdyvėms, kurios pačios pageidautų.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis