Emolientai gaminami įvairiomis formomis – geliai, kremai, losjonai ar tepalai. Jų pasirinkimas yra labai individualus ir priklauso nuo odos sausumo, metų laiko ir odos ligos. Losjonai ir kremai pasižymi labiau drėkinančiomis savybėmis ir mėgstami dėl to, jog puikiai susigeria, gerai drėkina, bet dėl mažo lipidų (riebalų) kiekio drėkinantis efektas trunka trumpai. Tepalai savo sudėtyje turi daugiau lipidų, užtepti ant odos sudaro riebalinę plėvelę neleidžiančią išgaruoti vandeniui, todėl ilgiau išlieka drėkinantis poveikis. Ne visiems tepalai patinka, nes jie pasižymi lipnumo pojūčiu.
Riebesnius, daugiau riebalų turinčius emolientus verta rinktis atšalus orams, siekiant apsaugoti odą nuo vėjo ar nuožvarbų.
Nors drėkinamieji kremai savo sudėtimi skiriasi, išskiriamos šios pagrindinės kremuose naudojamų sudėtinių medžiagų grupės:
• Drėkinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas, natrio laktatas ir kt.) drėkina raginį sluoksnį, pritraukia vandens iš aplinkos ir minkština odą.
• Lipidai (parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai) sumažina vandens išgaravimą iš odos, sukuria apsauginį riebalinį sluoksnį.
• Konservantai, užtikrina preparato ilgaamžiškumą, antibakterinį poveikį.
• Emulsikliai, stabilizuoja sudėtines dalis.
• Kitos medžiagos - niežėjimą mažinančios, regeneraciją skatinančios ir t.t. Šių medžiagų kiekis, koncentracija priklauso nuo kremo gamintojo pasirinkimo.
Trumpa emolientų istorija
Manoma, kad pirmasis emolientas yra „COLD“ kremas, kurį išrado graikų mokslininkas ir gydytojas Klaudijus Galenas, gyvenęs Romos imperijoje maždaug 129–200 m. Šis kremas buvo daugiausiai sudarytas iš natūralių aliejų ir vaškų, ir buvo naudojamas gydymui, o ne kasdienei odos priežiūrai. 20 amžiuje industrializavus emolientų gamybą žmonės jau reguliariai naudojo muilą ir įvairius drėkinamuosius kremus odos priežiūrai. Šiomis dienomis progresas nestoja, emolientai papildomi naujomis sudėtinėmis dalimis, atsirado net terminas apibūdinantis naujos kartos emolientus - emolientai plus. Emolientais plus vadiname drėkinančius kremus, kurie savo sudėtyje turi medžiagų tokių, kaip saponinas, flavanoidai, riboflavinai iš avižų daigų ar bakterijų lizatai iš Aquaphilus dolomiae or Vitreoscilla filiformis, padedačių geriau atstatyti odos apsauginę funkciją, sumažinti varginančius atopinio dermatito simptomus ir turi teigiamos įtakos odos mikrobiotai.
Emolientai ir atopinis dermatitas
Mokslas jau įrodė, kad emolientus naudojant reguliariai ir pakankamais kiekiais, sumažėja odos sausumas, niežėjimas, mažiau vandens išgaruoja iš odos (mažesnis transepiderminis vandens netekimas, TEVN, ang: transepidermal water loss, TEWL), rečiau ir trumpiau vargina dermatito paūmėjimai, sunaudojama mažiau vaistų, tokių kaip kortikosteroidai.
Atlikti keli klinikiniai tyrimai parodė, kad emolientų tepimas nuo gimimo, galimai sumažina riziką susirgti alerginėmis ligomis vėlesniame amžiuje (bronchine astma, atopiniu dermatitu).
Kol kas trūksta vientisų studijų nustatančių tinkamą emoliento kiekį ir tepimo dažnį sergantiems atopiniu dermatitu.
Rekomenduojama naudoti taip dažnai ir tokiais kiekiais, kad sumažėtų odos sausumas, dažniausiai bent du kartus per dieną, tepant viso kūno odą. Paskaičiuota, kad sergantieji AD per savaitę turėtų sunaudoti iki 100 g emoliento vaikui ir iki 500 g - suaugusiems. Kadangi emolientai daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, kol kas nekompensuojami, jie retai tepami tinkamais kiekiais ir dažniu.
Kaip pasirinkti tinkamą drėkinamą kremą?
Drėkinančiu kremu patepkite sveiką, neišbertą odą. Jei deginimo jausmo, paraudimo, niežėjimo užtepus ant sveikos odos nejuntate, kremas maloniai tepasi, nekyla noras jo nuvalyti ir po 20 minučių patepta odos vieta dar išlieka drėgna, reiškia kremas Jums tinka.
REKOMENDACIJOS dėl drėkinamų kremų naudojimo sergant atopiniu dermatitu (remiantis Europos ir Lietuvos dermatovenerologų ir alergologų klinikinių imunologų rekomendacijomis):
• Emolientai turi būti skiriami visiems pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, kaip gydymo dalis.
• Rekomenduojama emolientus naudoti kasdien bent 2 kartus per dieną, tepant viso kūno odą.
• Emolientai turi būti naudojami tiek pagerėjimo, tiek ligos paūmėjimų metu.
• Emolientai turi būti naudojami adekvačiais kiekiais, rekomenduojamas minimalus emoliento kiekis yra 100 g/sav. vaikams ir 250 g/sav. suaugusiems.
• Šaltuoju metų laiku rekomenduojami daugiau lipidų savo sudėtyje turintys emolientai.
• Ilgalaikis emolientų vartojimas suretina egzemos recidyvų dažnį, sutrumpina paūmėjimų trukmę, sumažina naudojamų gliukokortikosteroidų kiekį.
• Emolientų naudojimas sumažina riziką susirgti kitoms alerginėmis ligomis, tokiomis, kaip bronchinė astma.
