Ką reikia žinoti, jei vaikas vartojo antibiotikus

Yra tėvų, manančių, kad vaikai visuomet gali išgyventi ir be antibiotikų. Medikai sako, kad tai nėra tiesa: vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizmas yra skirtingas, taigi vienų atsparumas ligoms yra geras, kitų - nelabai.

Vienas mažylis, tarkim, darželyje „pasigavęs" virusą per kelias dienas pasveiksta, kitam prisideda bakterinė liga. Nereikia savo vaiko lyginti su kaimynų mažyliu, kuris dar nėra ragavęs antibiotikų.


Antibiotikai - tai vaistai, kurie neleidžia daugintis bakterijoms. Dažniausiai jais gydomas viduriniosios ausies uždegimas, ūminis bakterinis tonzilitas (angina), šlapimo takų užkrečiamosios ligos, sinusitas, kitos bakterinės ligos. Deja, šie vaistai kenkia ne tik ligų sukėlėjams, bet ir gerosioms nuolat mūsų organizme gyvenančioms bakterijoms, ypač žarnyno mikroflorai.


Sutrikdyta žarnyno mikrofloros pusiausvyra - bene dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas antibiotikų poveikis, ypač vaikams.


Kaip žinoma, vaikų žarnyne daugiausia bifidobakterijų ir laktobacilų, o jos itin jautrios antibiotikams. Apie tai, kaip pasireiškia nepageidaujamas šių vaistų poveikis ir kaip galima padėti vaikui, aptarsime šiame straipsnyje. Svarbu yra tai, kad ligas sukeliančios bakterijos moka puikiai prisitaikyti prie naujų sąlygų.


Nereta situacija, kad paskirti antibiotikai neduoda teigiamo rezultato. Vaikas geria antibiotikų, bet nesveiksta. Vienus antibiotikus teks keisti kitais, o žarnynui tai gali nepatikti.


Kas yra žarnyno mikroflora? Nuolat žarnyne gyvenančių mikrobų pasaulis išties įvairus, jį sudaro 400-500 įvairių bakterijų rūšių. Sveikų kūdikių žarnyne 95-98 proc. visų bakterijų sudaro pieno rūgšties bakterijos.


Kam reikalingos gerosios bakterijos? Šios bakterijos saugo organizmą nuo žarnyno ligas galinčių sukelti bakterijų, padeda virškinti, dalyvauja gaminant B grupės vitaminus, vitaminą K, dalyvauja tulžies rūgščių apykaitoje. Gerosios žarnyno bakterijos padeda „subręsti" vaikų imuninei sistemai.


Pilvo bėdos


Sutrikus žarnyno mikroflorai (taip gali nutikti ne tik dėl antibiotikų), mažylis gali jausti tam tikrų pilvuko nepatogumų: pučia vidurius, itin dažnai sutrinka žarnyno veikla, pavyzdžiui, vaikas ima viduriuoti. Teigiama, kad sutrikus žarnyno mikroflorai gali sustiprėti alerginės reakcijos.


Svarbiausi patarimai:


Antibiotikais vaiką gydykite tik tuomet, kai jų skiria gydytojas.


Jei žindote, jokiu būdu nenutraukite žindymo. Mamos pienas turi apsauginių, prebiotiko savybių. Tai reiškia, kad jis sudaro teigiamas sąlygas gerajai žarnyno mikroflorai.


Jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau gali valgyti pieno produktų, negailėkite „gyvų" (termiškai neapdorotų) jogurtų, rūgpienio ir t. t.


Duokite vaikui probiotikų. Tai medicininės paskirties preparatai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų. Šių preparatų galima duoti ir kūdikiams. Tai galite padaryti išardę kapsulę ir ištirpinę grūdelius nedideliame kiekyje virinto vandens. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kada vartoti probiotikus: kai vaikas gydomas antibiotikais ar jau pabaigus gydyti antibiotikais.


Ką žinoti tėvams:


Negalima mažinti ar didinti paskirtos antibiotikų dozės. Per didelė dozė gali sukelti nepageidaujamą poveikį, o per maža dozė gali neduoti rezultato. Šiuo atveju sukuriate puikias sąlygas bakterijoms tapti atsparioms.

Negalima nutraukti gydymo anksčiau, nei paskirta gydytojo. Dažniausiai antibiotikų reikia gerti 5-7 dienas. Neišgydyta liga gali atsinaujinti, o jos eiga gali būti sunkesnė. Nevartokite antibiotikų pasibaigus galiojimo laikui, nors vaistai ir laikyti šaldytuve.

Užsakymo nr.: PT_72849782

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis