Teisininkas pataria: ar gali sutuoktinis išvežti vaiką į kitą šalį

„Mano sutuoktinis – užsienio šalies pilietis. Gyvename Lietuvoje. Šiuo metu skiriamės. Jis man grasina, kad išsiveš vaikus.“


Konsultuoja advokatas Gediminas Pranevičius, advokatų profesinė bendrija „IP Forma“.


Neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų sugrąžinimą reglamentuoja 1980 m. spalio 25 d. priimta Hagos konvencija. Pagrindinis jos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią konvenciją pasirašiusią valstybę išvežti vaikai būtų greitai grąžinti namo. Konvencija įpareigoja ją pasirašiusių valstybių vaikų priežiūros tarnybas (Lietuvoje tokia įstaiga yra Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) imtis visų reikalingų priemonių iškelti bylą teisme, siekiant, kad vaikas būtų grąžintas, taip pat, kai reikia, padėti tėvams veiksmingai įgyvendinti jų teisę matytis su vaiku, sudaryti sąlygas gauti teisinę pagalbą ar konsultacijas, įskaitant advokatų ir teisės patarėjų dalyvavimą.


Vaikų grąžinimo klausimus pagal Hagos konvenciją įprastai sprendžia teismai (Lietuvoje tokius klausimus sprendžia Vilniaus apygardos teismas, dėl jo sprendimo galima pateikti apeliaciją Lietuvos apeliaciniam teismui).


Kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas?


Pagrindinės aplinkybės, kurias teismas turi nustatyti, ar vaikas buvo išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos be kurio nors iš asmenų, turinčių teisę pagal tos valstybės teisę globoti vaiką, sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tėvai vykdo savo vaikų globą ir jeigu vaikas būtų išvežtas į užsienio valstybę be vieno iš tėvų sutikimo, tai būtų laikoma atveju, kai galima taikyti Hagos konvenciją dėl vaiko grąžinimo. Vieno iš tėvų sutikimas kitam tėvui išvežti vaiką į užsienio valstybę turėtų būti aiškus ir įrodomas, įprastai toks sutikimas turėtų būti rašytinis ir patvirtintas notaro.


Ką daryti, jei vaikas vis dėlto buvo išvežtas?


Esant realiai situacijai, kai vaikas be vieno iš tėvų sutikimo buvo išvežtas į užsienio valstybę, rekomenduočiau iš karto apie tai informuoti Lietuvos policiją ir Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Kai tik paaiškėja duomenys, į kurią valstybę yra nuvežtas vaikas, nedelsiant kreiptis į tos valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, ji padės užpildyti prašymo formą, skirs teisininką ir apmokės jo išlaidas dėl kreipimosi į teismą.


Paprastai, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjantis teismas nurodo vaiką tuojau pat grąžinti, tačiau yra numatytos ir kelios išimtys. Teismas neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei tam prieštaraujantis asmuo įrodo esant bent vieną iš šių sąlygų:


Asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo, iš tiesų nesinaudojo savo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas.


Yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad jis paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Čia turimi atvejai, kai vaikui egzistuoja reali jam žalinga aplinka – prašančio grąžinti vaiką tėvo alkoholizmas, smurtas prieš vaikus ir pan.


Teismas gali vertinti vaiko nuomonę dėl grąžinimo, tačiau įprastai tai neturi didelės reikšmės, nes vaiku gali manipuliuoti jį išvežęs tėtis ar mama.


Kai vaikui sukanka 16 metų


Svarbu žinoti ir tai, kad konvencija netaikoma, kai vaikui sukanka 16 metų. Tad jei tokio amžiaus vaikas savo laisva valia nutaria su vienu iš tėvų išvažiuoti į užsienį, tokiam išvažiavimui prieštarauti pagal konvencijos nuostatas jau nebūtų galima. Taip pat verta atminti, kad jeigu vaikas buvo išvežtas vieno iš tėvų į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo, kreiptis dėl vaiko grąžinimo pagal konvenciją reikia per 1 metus. Praėjus šiam 1–erių metų terminui, vaikas gali būti nesugrąžintas, jei bus įrodyta, kad jis jau adaptavosi naujoje aplinkoje.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis