Dėl sudėtingo emocinio krūvio kai kurie mediatoriai net nelinkę imtis tokių ginčų nagrinėjimo. Tačiau Lietuvoje esama nemažai profesionalų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje – pastarieji vieningai teigia, kad mediacija yra tinkamiausias būdas šeimų ginčams spręsti. Žmonės ne tik taikiai išsprendžia ginčą, „nuleidžia garą“ ir atkuria tarpusavio santykius, bet kartais net ir išsaugo šeimas.

„Mediacija suteikia jums erdvės ir laiko pamąstyti apie tai, kas yra svarbiausia jūsų vaikams ir visai šeimai“, – sako šeimos bendradarbiavimo advokatas Mindaugas Vaičiūnas ir išskiria dvi būtinas sąlygas sėkmingai mediacijai: nuoširdus noras bendradarbiauti ir gebėjimas prisiimti atsakomybę. „Gera komunikacija, kompromisas ir bendradarbiavimas yra esminiai ingredientai bendrai tėvystei, kai tėvai negyvena kartu“, – teigia advokatas.

Teisminė mediacija – daugybe praktiškų privalumų pasižymintis ginčų sprendimo būdas: taupomi pinigai ir laikas, galima kontroliuoti proceso eigą ir rezultatus, pasirašius taikos sutartį – grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, o visa mediacijos metu pasakyta informacija lieka konfidenciali.

Galimybė atkurti santykius 

Visgi šeimos santykių bylų atveju ypač reikšmingi ir kiti aspektai – mediatorius visada stengiasi šalims padėti atkurti draugiškus santykius ir ieško abiems priimtino sprendimo. Šį sprendimą mediacijos keliu pasiekti lengviau, nes mediacija, palyginus su teismo procesu, yra gerokai laisvesnė: sudaromos sąlygos paprastai išsikalbėti, sukeliama mažiau neigiamų emocijų ir priešiškumo. Šie privalumai ypatingai aktualūs šeimos santykių bylose, kur net ir sprendžiant ginčą išlaikyti pagarbų bendravimą ir gražius tolimesnius tarpusavio saitus labai svarbu: dažniausiu atveju – dėl nepilnamečių vaikų interesų.

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurgita Sujetienė pasakoja, kad mediacijos pagalba pavyksta išsaugoti ne tik gerus santykius, bet kartais net ir santuoką. „Turėjau vienus sutuoktinius, kuriems ne tik paruošiau pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bet taip pat ir parašiau prašymą, kad būtų skirtas 6 mėnesių terminas susitaikymui. Po kiek laiko patikrinau duomenų sistemą, ir matau, kad byla buvo sustabdyta bei paskirtas terminas susitaikymui. Pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, nes šalims pavyko išsaugoti šeimą. Nežinau, kiek čia mediacija, kiek pačių noras išsaugoti šeimą padėjo, bet galutinis rezultatas svarbiausias – santuoka išsaugota“, – sėkminga mediacijos baigtimi džiaugiasi teisėja.

„Šeimos ir artimų žmonių santykiai yra ypatingi ir sudėtingi. Tarpusavio pasitikėjimas, pagarba, rūpinimasis vienas kitu yra šeimos pagrindas. Tai žmogaus privataus gyvenimo dalis, kuriame kylančių ginčų teisė dažnai būna nepajėgi spręsti iš esmės. Šeimos santykiuose neišspręsti ginčai, lygiai taip, kaip ir labai ilgai sprendžiami ginčai, tampa kliūtimi, kuri neleidžia judėti toliau, pasikeitus asmeninio gyvenimo aplinkybėms“, – kalba M. Vaičiūnas.

Jis pabrėžia, kad šeimos bylose būtina siekti tvaraus ginčo sprendimo, kad ateityje būtų galima išvengti pasikartojančių konfliktų ir bylų. Jautriuose ginčuose reikia padėti šalims numalšinti konfliktą, pačioms rasti, priimti ir laikytis savo sprendimų. Teisminė mediacija yra vienas iš būdų tai padaryti.

Taikiai sprendžiamos jautrios bylos

VšĮ biuro „Pactum“ vadovė mediatorė Odeta Intė, lygindama teismo procesą ir mediaciją, pabrėžia, kad teismo proceso metu nėra tiek galimybių išanalizuoti santykių, o šeimų bylos ir yra būtent santykių konfliktai, tuo labiau, jeigu įtraukti vaikai, dėl kurių tolimesnis santykių tęstinumas yra neišvengiamas.

„Turime daug teismų sprendimų, kurie atrodo yra teisingi, tačiau jie nevykdomi. Kai žmonės pyksta vienas ant kito ir jaučiasi įskaudinti, jie dažniausiai naudoja vaiką, kaip keršto įrankį – per pinigus išlaikymui, bendravimo ribojimus, nuteikinėjimus ir pan. O mediacija yra tokia forma, kurioje šalys gali išsakyti viską, ką galvoja viena apie kitą, ir su mediatoriaus pagalba pabandyti pažiūrėti į kito žmogaus poziciją. Šeimos mediacijoje visada prašau pabandyti priprasti prie pasikeitusio santykio ir vienas į kitą pažiūrėti, kaip į vaiko tėtį ir mamą. Dažnai šis santykis, kad čia nebe vyras ar žmona, padeda sukurti pagarbą tame naujame santykių lygyje ir, manau, šeimos ginčuose tai yra be galo svarbu“, – apie mediacijos proceso išskirtinumą pasakoja O. Intė.

Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų teisėja Kristina Imbrasienė taip pat akcentuoja bylų, kuriose dalyvauja vaikai, jautrumą. „Siekiu, kad vaikai netaptų įrankiais ginčo sprendimui pasiekti. O taip būna pakankamai dažnai. Pavyzdžiui, viena pusė sako, kad neleis kitai matytis su vaiku, nes neskiriamas išlaikymas. Tuomet mediacijos metu aiškinamės, kokia kyla žala vaikui. Juk vaikams reikalingi abu tėvai, taip pat ir seneliai. Kartais pačioms šalims sudėtinga priimti tą tiesą, nes atrodo, su kuo gyvena, to ir yra. Būna sudėtinga, kol galiausiai pavyksta rasti kompromisą“, – pasakoja K. Imbrasienė.

Mediacija ne įpareigoja, o prisitaiko 

Didelis privalumas, kad mediacija neprivalo vykti teismo patalpose: mediatorius su bylos dalyviais gali sutartu laiku susitikti ir kitoje suderintoje vietoje. 

„Turėjau vieną šiek tiek kuriozinį mediacijos procesą, kuris vyko ieškovės namuose. Ieškovė ir atsakovas, kurie nebuvo susituokę, susilaukė vaiko. Mediacijai paskirtu laiku jis susirgo. O ginčas vyko būtent dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo. Tad pakeitėme vietą – į ieškovės namus. Moteris mus pavaišino arbata ir pyragėliais. Kol tėvai diskutavo apie vaiko išlaikymo dydį, man teko ne tik medijuoti, bet ir prižiūrėti vaiką. Bet svarbiausia, kad šalims pavyko susitarti“, – apie pasitaikančias neeilines mediacijos sesijas pasakoja Klaipėdos miesto rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė.

Šeimos bylų mediacijose taip pat svarbu, kad joje gali dalyvauti ne tik teismo mediatorius, bylos dalyviai, bet ir kiti asmenys, su kurių dalyvavimu šalys sutiko.

„Jei žmogus proceso metu jaučiasi patogiai, tai didina tikimybę, jog pavyks susitarti. Pavyzdžiui, vienoje mediacijoje dalyvavo moteris, kuri buvo nedrąsi ir baikšti, visko bijojo, tad panoro atsivesti vyrą. Kita ginčo šalis sutiko ir toliau procesas vyko visai kitaip. O jai vienai vargu ar būtų pavykę. Didelis privalumas, kad mediacijoje žmonės jaučiasi laisviau. Nes tokioje situacijoje teisme, jei ir dalyvautų vyras, tai jis sėdėtų posėdžių salės gale ir nei galėtų pasisakyti, nei už rankos palaikyti. Tuo metu mediacijoje – jau visai kitaip“, – įsimintiną atvejį pasakoja Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas.

Sėkmė – ne tik taikus susitarimas

Laisvesnė mediacijos forma, leidžia ieškoti nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, teisėjos D. Žvinklytės praktikoje buvo atvejis, kai paprastas pastebėjimas nuvedė į sėkmingą atomazgą. 

„Toje byloje po sutuoktinės ir motinos mirties dėl palikimo ginčijosi tėvas ir dukra. Tėvas kategoriškai nesutiko su dukters reikalavimu dėl palikimo apimties. Šalims diskutuojant netikėtai paklausiau tėvo, ar jis nėra vieno žinomo žmogaus giminaitis, nes ir pavardės tapačios, o ir išvaizda panaši. Tėvas patikino, kad taip ir yra, o dukra patvirtino. Jiedu prisiminė bendravimą su minėtu giminaičiu, kalbėjosi ir juokėsi. Negalėjau patikėti, tačiau tėvas iš karto pakeitė savo poziciją, sutiko su dukros pasiūlymu ir šalys pasirašė taikos sutartį. Man svarbiausia šioje mediacijoje buvo ne tai, kad buvo pasirašyta taikos sutartis, bet tai, kad tėvas ir dukra susitaikė“, – įsimintina istorija džiaugiasi D. Žvinklytė.

„Atviras, paprastas, tiesioginis šalių pokalbis atveria naujas galimybes. Gana įprasta situacija, jog žmonės pripažįsta, kad prie bendro stalo aptarti savo problemas susėdo pirmą kartą po kelerių metų nesikalbėjimo ir dalyvavimo įvairiuose teisiniuose procesuose. Vien tai atveria galimybes. O kai žmonės patys priima sprendimus dėl savo gyvenimo, visai kitaip klojasi ir ateitis“, – pastebi M. Vaičiūnas.

Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti ČIA.