Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles

(1)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

Loreta klausia:


„Su vyru auginame 3 metų sūnų. Berniukas nuo 1 metų ir 6 mėnesių lankė lopšelį, dabar – darželį. Turime tokią bėdą, dėl kurios labai pergyvename. Mūsų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterija, jis pradeda verkti, jeigu kažko nori, o jam negalime to duoti. Verkdamas beveik pamėlynuoja, o jeigu po to ir duodi jam tai, ko norėjo, neima, šaukia vieną žodį: „Ne“.


Po stipraus verksmo nusiramina ir ateina. Būna, kad ir naktį pabunda ir pradeda verkti. Neprisileidžia, kad priglausčiau, kol neišsiverks. Žiūrėdamas į vieną tašką verkia stipriai, net apie 30-40 min. Ar taip yra normalu? Ką patarsite?“


Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.


Dėkoju Jums, Loreta, už nuoširdumą ir atvirumą. Laiške rašote apie sūnaus patiriamus stiprius pykčio protrūkius. Akivaizdu, kad Jums rūpi sūnus ir nerimaujate dėl jo emocijų ir elgesio.


Vaikų pykčio, įtūžio protrūkiai – tai stipriai išreikštos vaikų emocijos, kurias išgyventi sunku ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Pykčio, įtūžio metu vaikai gali rėkti, verkti, kristi ant žemės, spardytis, daužyti galvą, muštis, kandžiotis, žnaibytis. Kartais tokių stiprių pykčio protrūkių metu vaikai gali netgi sulaikyti orą ir kuriam laikui nustoti kvėpuoti. Įprastai tokie priepuoliai trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių valandų. Manoma, kad pirmieji jie gali pasireikšti mažyliams sulaukus 12-15 mėnesių amžiaus, labiausiai išryškėja stebint 18 – 36 mėn. vaikus. Dažniausiai pykčiu pratrūkstama tuomet, kuomet vaiko poreikiai, norai yra nepatenkinami, pavyzdžiui, vaikas jaučiasi alkanas, pavargęs, galbūt pernelyg stimuliuojamas arba, priešingai, jam trūksta aplinkos stimuliacijos.


Kartais pykčio priepuoliai yra nulemti ir rimtesnių veiksnių, kaip antai: prastos fizinės sveikatos, išsiskyrimo nerimo, depresijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo, įvairiapusio raidos sutrikimo, sensorinės integracijos sutrikimų ir kitų. Visgi nepaisant šių pastarųjų veiksnių dažniausiai pykčio protrūkiai yra natūrali vaiko raidos dalis, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie verbaliai dar negali išreikšti savo patiriamos frustracijos. Sulaukę 3 metų amžiaus dauguma vaikų jau geba savo poreikius, norus įvardinti žodžiu, dėl šios priežasties ir pykčio, įtūžio protrūkiai suretėja.Vaiko pykčio priepuolio metu dažnai tėveliai jaučia stiprų norą nuslopinti vaikų pyktį. Tokiais atvejais svarbu paties jiems prisiminti, kad pyktis – natūrali ir normali emocija. Pasistenkite ir Jūs neslopinti vaiko pykčio, verčiau padėkite jam susipažinti su šia savo stipria emocija, mokykite vaiką pyktį rodyti adaptyviais būdais. Šių gebėjimų mokymasis yra nepaprastai svarbus, nes gera savikontrole, emocijų reguliacija pasižymintys vaikai yra labiau sugyvenami, mėgstami bendraamžių, jiems geriau sekasi mokytis. Tėvų vaidmuo padedant vaikui mokytis naujų adaptyvių pykčio suvaldymo įgūdžių yra ypatingai svarbus. Taip pat kaip ir jų pagalba vaiko pykčio protrūkio metu.


Ką tėveliai gali padaryti vaiko pykčio protrūkio metu?


Stipraus pykčio protrūkio metu vaikas savo elgesiu gali rodyti, kad jam yra labai sunku, kad jis jaučiasi bejėgis, nežino, kokiais būdais save nuraminti. Viskas, ko tada vaikui labiausiai reikia, – suaugusiųjų pagalbos. Rekomenduoju tėveliams išlikti ramiems ir kantriai būti šalia savo vaiko sunkiu jam laikotarpiu. Prisiminkite, kad kai vaikas jaučiasi prislėgtas, piktas, tuo metu jam labiausiai trūksta priimančio, palaikančio ir nebaudžiančio suaugusiojo greta. Kai vaikas patiria stiprius pykčio protrūkius, jam gali būti labai sunku sutelkti savo dėmesį ties mamos ar kito asmens kalbėjimo turiniu. Dėl šios priežasties tėveliams dažniausiai rekomenduojame tiesiog atsitūpti šalia vaiko, pabandyti užmegzti akių kontaktą su juo ir ramiai savo mažyliui perduoti trumpą aiškią žinutę: „Aš suprantu, esi piktas. Būsiu šalia tol, kol pasijusi geriau".


Vaikui jo pykčio metu svarbu žinoti, kad jis yra mylimas besąlygiškai, nesvarbu, ką bedarytų ir kaip besijaustų. Taip pat gana dažnai tėveliams pavyksta sėkmingai nukreipti vaiko dėmesį nuo stiprių emocijų į vaikui patinkančią veiklą. Tyrimai rodo, kad dėmesio nukreipimas padeda mažyliams reguliuoti savo neigiamą afektą. Jeigu tai nepadeda ir vaikas toliau siautėja, tiesiog pasirūpinkite savo vaiko, kitų greta vaiko esančių žmonių saugumu. Galite iš vaiko artimosios aplinkos patraukti aštrius ar kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi vaikui, jo fizinei sveikatai. Taip pat labai svarbu, kad tėveliai nepaskatintų vaiko pykčio protrūkių, sutikdami su vaiko reikalavimais, pildydami vaikų norus. Jei išpildysite pykčiu reiškiamą norą, vaikas išmoks, kad stipriai rėkdamas, jis gali gauti tai, ko nori. Gali būti, kad tuomet su vaiko pykčio protrūkiais susidurti teks dažniau, o išgyventi juos gali būti vis sunkiau ir sunkiau.


Paprastai susitvarkyti su vaiko pykčio protrūkiais namų aplinkoje tėveliams sekasi lengviau nei viešoje vietoje. Gali būti, kad tėveliai jaučiasi pažeidžiamesni, kai vaiko pykčio protrūkius patiria viešojoje vietoje, kai jie yra stebimi, praeivių vertinami. Daugelis tėvelių, atsidūrusių tokiose situacijose, gali jausti gėdos, kaltės jausmus, gali manyti, kad yra nekompetentingi, menkaverčiai ir negebantys suvaldyti savo vaikų. Tai gali išprovokuoti tėvelių netinkamą elgesį su vaiku. Tokiais atvejais dažniau netenkama savitvardos, rėkiama ant vaikų, pradedamos taikyti bausmės. Save ir vaikus nuo viso to saugant svarbu net ir viešoje vietoje pabandyti atrasti ramią, saugią vietą, jei jaučiame, kad vaikui tuoj prasidės pykčio priepuolis arba iš patirties žinome, kad jis trunka ilgai. Saugi ir rami vieta gali būti Jūsų automobilis, tualetas ar kita vieta, kur aplinkinių dirgiklių (žmonės, įvairūs vaizdai, kvapai, garsai) yra mažiau.Kaip tėveliai galėtų sureaguoti pasibaigus vaiko pykčio protrūkiui?


Leiskite vaikui visiškai nusiraminti. Išlikite ramūs, kalbėkite ramiu, švelniu tonu, apkabinkite vaiką. Gali būti, kad vaikas jaučia išgąstį, pasitaiko, kad vaikai nesupranta, kas su jais vyko pykčio protrūkio metu, ir tokia sunki ir nemaloni patirtis juos baugina. Išgyvenus pykčio protrūkį vaikui reikia Jūsų patvirtinimo, kad mylite jį besąlygiškai. Galite nukreipti vaiko dėmesį į jam malonią veiklą, apsikabinti vaiką ar kitais būdais vaikui skirti teigiamo dėmesio po to, kai vaikutis nusiramino. Ypač svarbu išgyvenus vaiko pykčio protrūkį vaikui ypatingą dėmesį skirti tada, kai vaikas elgiasi tinkamai.


Paprastai net patys ramiausi ir pozityviausi tėveliai vaiko pykčio protrūkio metu jaučia stiprų stresą. Kartais šis stresas užsitęsia ir tampa baime, kuri lydi juos kaskart einant į viešumą su vaiku. Jeigu vaiko pykčio priepuoliai tampa labai slegiantys, trikdantys vaiko, šeimos narių funkcionavimą, verta tokiais atvejais ieškoti pagalbos. Dažniausiai po vienos kelių konsultacijų su vaikų, šeimų psichologais, psichoterapeutais, tėvystės įgūdžių mokymų vadovais patys tėvai pasijaučia ramesni, o kartu su tuo – ramesni tampa ir jų vaikai.


Pabaigoje norisi Jums darkart padėkoti, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Džiugu, kad kai Jums sunku, ieškote specialistų pagalbos. Tikiu, kad su Jūsų ir specialistų pagalba berniuko pykčio priepuoliai retės.


Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis