Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kaip vaiko vardas gali nulemti jo likimą

Kartais paklausus, kokia yra vaiko vardo atsiradimo istorija, galima išgirsti įdomių pasakojimų, kad jis suteiktas prosenelio garbei. Arba – tėčiui su mama taip patiko knygos herojus, kad jo vardą vaikui ir išrinko.

Ar galima duoti vaikui vardą kažkieno garbei?

Neretai nutinka taip, kad tėvai pavadina vaiką kažkieno garbei. Daugelis tėvų, rinkdami vaikui vardą, susiduria su klausimu, ar galima pavadinti jį giminaičio garbei (mirusio ar dar gyvo), garsaus žmogaus garbei ar literatūros personažo vardu. Norėdami atsakyti į šį klausimą, portalas tėvams "Vseodetyah.com" nagrinėja skirtingas teorijas, kaip vardas veikia žmogaus likimą.

Įprastai vaikus pavadina garbei tų žmonių, kuriuos dar atsimena arba apie kuriuos kažką žino, remdamiesi liudijimais, atsiminimais, biografiniais faktais, istorija. Augdamas ir formuodamasis kaip asmenybė vaikas tokioje atmosferoje, sąmoningai ir nesąmoningai sugeria šią informaciją ir po truputį gali supanašėti su žmogumi, kurio garbei jam davė vardą. Šį procesą gali sustiprinti tėvų lūkesčiai.

Jei vaikas pavadintas giminaičio ar garsaus žmogaus vardu, vadinasi, tėvai nori, kad atžala būtų į jį panaši, perimtų jo gerąsias savybes. Augdamas ir bręsdamas vaikas tarsi eina jau pramintu taku ir pamažu vis labiau supanašėja su savo pirmtaku.

Kyla daug abejonių dėl tradicijos pavadinti vaikus mirusių giminaičių vardais. Ši tradicija turi senas šaknis, iki šiol populiari daugelyje kultūrų. Be to, kai kuriose šeimose vardai paveldimi, kartojasi per vieną – dvi kartas.

Tai nėra blogai. Manoma, kad vardas, išsaugotas būsimose kartose, perduoda žinias iš praeities į ateitį, suteikia jėgos visai giminei, padeda išsaugoti prisiminimą apie savo protėvius. Musulmonų ir induistų tradicijose iki šiol sūnų pavadina tėvo garbei, jei tėvas mirė iki sūnaus gimimo.

Nelaimingas likimas ir prasta reputacija

Tiesa, kiekvienoje giminėje yra nelaimingų vardų. Nerekomenduojama tokiu vardu pavadinti mažylio, nes naujas vardo turėtojas (juo labiau su tokia pačia pavarde) rizikuoja pakartoti nelaimingą savo pirmtako likimą. Tai jaučiama intuityviai, pavyzdžiui, jei giminaitis tragiškai žuvo ar mirė nuo sunkios ligos.

Jei giminaičio prasta reputacija, pavyzdžiui, jis padarė nusikaltimą, baigė gyvenimą kalėjime ar pan., jo vardu nereikėtų vadinti vaiko. Priešingu atveju, yra rizikos, kad vaikas perims giminaičio negatyvą ir bus nelaimingas.

Yra ir kitų atvejų, kai vaikui jokiu būdu negalima duoti mirusio giminaičio vardo. Jei šeimoje mirė vaikas (nuo ligos ar žuvo), jokiu būdu negalima pavadinti kito vaiko jo vardu, nepatariama net panašiai skambančio vardo duoti. Pernelyg didelė tikimybė, kad mirusio brolio ar sesers garbei pavadintas vaikas pakartos likimą.

Be to, užaugę žmonės su tokiais vardais retai būna laimingi – prie jų limpa ligos, jiems nesiklosto asmeninis gyvenimas, nuo jų nusisuka sėkmė.

Jei giminaitis gyvas, sveikas ir padorus - ar suteikti jo vardą vaikui?

Ar verta duoti vaikui gyvo giminaičio vardą? Nuomonės skiriasi. Tarp giminaičių yra glaudus ryšys, kuris gali įnešti į besiformuojančio žmogaus gyvenimą sunkumų, kita vertus, gali padėti rasti jam savo pašaukimą ir sulaukti sėkmės.

Jei sūnų pavadina tėvo vardu, jis gali tapti ne tėvo mokiniu, o varžovu. Kita vertus, padidėja tikimybė, kad sūnus pasirinks tėvo kelią, eis juo toliau, pratęs ir pagerins tėvo pasiekimus.

Pavadinus dukterį motinos vardu, galima tikėtis motinos likimo pakartojimo. Moteriai motinos įtaka visada išlieka gana stipri, net jei motinos nebėra gyvos. Bendro vardo su motina įtaka didžiulė, tai gali sutrukdyti dukteriai visavertiškai nugyventi savo gyvenimą.

Garsių aktorių ir knygų herojų vardai

Paprotys duoti vaikams garsenybių vardus gana senas, paplitęs krikščioniškoje, musulmoniškoje ir žydų kultūrose. Stačiatikiai turi tradiciją pavadinti vaikus šventųjų vardais – to šventojo, kurio dieną gimė vaikas, garbei, devintą arba keturiasdešimtą dieną po gimimo. Manoma, kad žmogus, pavadintas šventojo garbei, turi angelą sargą.

Šiais laikais vaikus pavadina garsenybių – aktorių, muzikantų ir pan. garbei, taip pat istorinių asmenybių, literatūros personažų vardais. Jei vardas parinktas teisingai, atitinka vaiko prigimtį, tai nėra blogai. Jei vardas nedera prie charakterio ir temperamento, jis neatneš laimės ir sėkmės.

Jei vaiką pavadina garsenybės vardu, o jis dėl savo charakterio neatitinka garsaus pirmtako, vaikui gali atsirasti nepasitikėjimas savimi.

Duodant vaikui garsenybės vardą, reikia turėti omenyje, kad vardas skambės vaiko aplinkoje, jo kultūroje. Jei vardas visuomenei bus svetimas, jo turėtojui nuo vaikystės gresia socialinė izoliacija, o tai apsunkins gyvenimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?