Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Peršalimas nebebaisus. Kas geriau – vaistai ar liaudiškos priemonės?

Atėjus žiemai, suaktyvėja ir virusai. Ir štai mažyliai jau pradėjo kosėti, šniurkščioti nosimis. Ar reikia vaistų? O gal galima apsieiti su liaudiškomis priemonėmis?

Statistikos duomenimis, mūsų kraštuose vaikai peršąla maždaug devynis kartus per metus. Pediatrai laiko norma, jei ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija vaikas užsikrečia ne daugiau nei keturis kartus per metus. Priešingu atveju vaikas priskiriamas dažnai sergančių vaikų kategorijai.

Spėti per savaitę

Deja, organizmo imunitetas peršalimui nesivysto, o peršalimą galinčių sukelti virusų – daugybė (daugiau nei 200), jie tokie klastingi, kad gana sunku prieš juos atsilaikyti.

Iš principo peršalimui specifinio gydymo nereikia. Peršalimas savaime praeina maždaug per savaitę, jei, žinoma, nekyla komplikacijų. Na o kad komplikacijų nekiltų, vos pasirodžius pirmiems peršalimo simptomams, reikia užtikrinti vaikui ramybę ir poilsį, duoti kuo daugiau vitaminų turinčių šiltų gėrimų (arbatų, kompotų su trintomis uogomis, liepžiedžių, erškėtuogių nuoviro, arbatos su citrina), maitinti lengvu, daug vitaminų turinčiu maistu.

Taip pat svarbu reguliariai išvėdinti vaiko kambarį, kad sumažėtų virusų koncentracija ir būtų lengviau kvėpuoti. Į naudą bus ir liaudiški receptai.

Svarbiausia – be agresijos!

Gydyti peršalimą labai stipriais medikamentais – antibiotikais – ne tik nėra naudos (prieš virusus jie bejėgiai), bet ir pavojinga. Antibiotikų reikia tik tokiu atveju, jei kilo bakterinių komplikacijų. Analginas ir aspirinas irgi netinka, ypač esant aukštai temperatūrai. Mušant temperatūrą aspirinu vaikui iki 15 m. galima sukelti Rėjaus sindromą, kuris kenkia kepenims ir smegenims. Daugelyje pasaulio šalių analginas apskritai uždraustas. Vienas iš galimų preparatų – paracetamolis. Bet jei vaiko temperatūra ne didesnė nei 38,5 ir nėra traukulių, pakanka gausiai gerti šiltų gėrimų ir periodiškai apšluostyti drėgnu audiniu, sudrėkintu vandeniu su actu.

Bet jei net ir neaukšta temperatūra atkakliai laikosi ilgiau nei tris dienas, reikia kreiptis į gydytoją – tai gali būti lėtai besivystančio uždegimo (plaučių uždegimo ar pielonefrito) simptomas. Būtina kviesti gydytoją, jei yra netipinių simptomų: stiprus galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, sunku kvėpuoti, aukšta temperatūra ir kt.

Kaip gydyti peršalimą?

Vaikui duoti preparataų gleivėms skystinti ir atsikosėjimui lengvinti, jei sergama kvėpavimo takų ligomis, kurių metu būna klampių gleivių.

Kraujagysles sutraukiančius lašus ir purškalus galima vartoti ne ilgiau nei dvi–tris dienas. O dar geriau – apskritai jų vengti, nes jie džiovina nosies gleivinę, kuri turi būti filtras, nepraleidžiantis iš išorės virusų. Piktnaudžiaujant šiais preparatais gali atsirasti medikamentinis rinitas, kurį paskui labai sunku išgydyti.

Labai mažiems vaikams geriau neskalauti nosies druskos ar sodos tirpalu. Kadangi mažylių ausies landa labai siaura, druskos patenka į vidurinę ausį ir taip atsiranda ostitas. Todėl geriau ne skalauti, o įlašinti į nosį kelis lašus silpno druskos tirpalo, kad būtų lengviau išvalyti tirštas išskyras. Ir jokiu būdu negalima lašinti neskiestų svogūnų ar burokėlių sulčių, nes jos gali nudeginti jautrią gleivinę. Peršalimui vos prasidedant padeda taškinis masažas – reikia spaudyti taškus, esančius šalia nosies sparnelių, panosėje, tarp akių ir viduryje smakro.

Natūrali vaistinėlė

Vaistinėse yra daug natūralių priemonių nuo peršalimo. Populiariausios:

- Piliarožės šaknų ekstraktas – gydo uždegimus, skystina gleives, lengvina atsikosėjimą ir gydo kosulį. Taip pat gydo pažeistus paviršius.

- Aviečių lapų ekstraktas – jame yra praktiškai visų vitaminų ir mineralų rinkinys. Ekstraktas tonizuoja, skatina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, gerina virškinimą, padeda greičiau pasveikti.

- Gysločio lapų ekstraktas – tonizuoja, jame yra eterinių aliejų mišinys, padedantis atsikosėti (nes skystina gleives ir skatina bronchų aktyvumą), turintis antiuždegiminių ypatybių.

- Vitaminas C (askorbo rūgštis) – stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.

- Anyžių aliejus – lengviną atsikosėjimą, turi antiuždegiminių ypatybių, mažina karštį, turi antiseptinio, nuskausminamojo, plečiamojo poveikio, skystina ir šalina gleives.

- Saldymedžio ekstraktas – lengvina atsikosėjimą, stiprina imunitetą.

- Soda (natrio hidrokarbonatas) – skystina gleives, stimuliuoja gleivių judėjimą kvėpavimo takais ir jų išvedimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?