Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ar galima autizmą įtarti jau kūdikiui: naujausių tyrimų apžvalga

Mokslas nenumaldomai žengia pirmyn, siekiama autizmą diagnozuoti kuo anksčiau, tačiau vis dar lieka nemažai neatsakytų klausimų.

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) ir toliau medikams bei tėvams neretai atrodo apgobti paslapties. Šio raidos sutrikimo atvejų skaičius nenumaldomai auga: štai JAV ASS diagnozuojamas vienam iš 68 vaikų.

Šiam sutrikimui būdingi netipiniai socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai, ritualus primenantis pasikartojantis stereotipinis elgesys. Dažniausiai ASS diagnozė nustatoma ikimokykliniame amžiuje, tačiau kyla klausimas, ar įmanoma šį sutrikimą nustatyti dar anksčiau? Štai ekspertų patarimai tėvams, į ką būtina atkreipti dėmesį, ir trumpa jau pasiektų reikšmingų mokslinių rezultatų apžvalga, rašo fitpregnancy.com

Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikiamais duomenimis, ASS dažniausiai diagnozuojamas vaikui sulaukus 4 metų.

Vis dėlto neseniai mokslininkų iš Šiaurės Kalifornijos universiteto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad magnetinio rezonanso tyrimas jį atliekant didelės rizikos grupėje atsidūrusiems kūdikiams padeda išaiškinti 80 proc. atvejų, vėliau vaikui sulaukus 2 m. atitiksiančių autizmo kriterijus. Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad smegenų paviršinio sluoksnio augimas autizmo atveju 6-12 mėn. būna spartesnis.

„Fiziniai biožymenys, pavyzdžiui, vaizdinė smegenų struktūra, gali būti vertinami ankstyvaisiais gyvenimo mėnesiais.“ - patikino į autizmo srities tyrimus besigilinanti mokslininkė Daniele Fallin. – Šie tyrimo rezultatai rodo, kad ASS paprastai neatsiranda staiga, kai vaikas ima vaikščioti, ir gali būti nustatytas dar pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, jei atitinkami požymiai deramai įvertinami.“

Tenka pripažinti, kad magnetinio rezonanso tyrimai yra brangūs. Be to, jų atveju, kūdikiui tenka medikamentų. Lyg to dar būtų maža, šio tipo tyrimų rezultatų patikimumas nesiekia 100 proc. „Jie nėra parengti plačiam panaudojimui tiriant kūdikius, - patikino D. Fallin. – Vis tik jie atrodo daug žadantys tiriant į didelės rizikos grupę patenkančius kūdikius, kurių šeimose jau yra buvę ASS atvejų.“

Dar vienas perspektyvus tyrimas atliktas siekiant identifikuoti kraujo žymenis. Vykdant šį tyrimą nustatyti tam tik baltymai, kurių ASS turinčių vaikų organizme aptinkama 98 proc. atvejų. Kraujo tyrimai skamba pernelyg paprastai, o dalis skeptiškai tokias galimybes vertinančiųjų teigia, kad prieš pradedant tokią metodiką taikyti būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

„Kol kas patikimų kraujo tyrimų autizmui nustatyti nėra“, - teigė D. Fallin.

Deja, kol kas mokslininkams vis dar nepavyksta rasti patikimo būdo ankstyvuoju periodu nustatyti ASS, todėl šis sutrikimas diagnozuojamas pasitelkiant psichologo, psichiatro, neurologo ir vaiko raidos specialisto vertinimus. “Diagnozė nustatoma remiantis vien tik elgesio ypatumais”, - teigė psichologė Paige M. Siper iš Seaver autizmo tyrimų ir gydymo centro.

Autizmo priežastys

Nors priežastys iki galo nėra aiškios, anot P. M. Siper, 15-20 proc. atvejų nustatomos genetinės priežastys. Mokslininkai atranda vis daugiau su šiuo sutrikimu susijusių genų, todėl galima teigti, kad ASS sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių visuma.

Be to, berniukams ši diagnozė nustatoma beveik penkis kartus dažniau nei mergaitėms, o tai reiškia, kad lytis taip pat turi reikšmės. Vis dėlto bent jau kol kas nėra patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ASS gali būti nustatomas dar nėštumo metu.

Nors nėra jokių būdų užkirsti kelią šiam sutrikimui, vis tik svarbu žinoti, kokių priemonių būtina imtis, jei įtariate, kad jūsų vaikas galimai turi šį sutrikimą. Svarbiausia apsilankyti pas gydytoją kuo anksčiau. „Rekomenduojama atlikti patikrinimą dėl ASS vaikui sulaukus 18 ir 24 mėn.“, - teigė P. M. Siper.

Vis tik geriausių diagnostinių priemonių galima rasti pačioje šeimoje. Seaver centro mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vaikams, dalį laiko leidžiantiems su seneliais, ASS diagnozuojamas 3-5 mėn. anksčiau. Taigi tėvai gali nesuvokti, kad jų vaikas turi raidos problemų, tačiau seneliai gali tai pastebėti anksčiau.

Akivaizdu, kad ASS diagnozavimas ankstyvesniame amžiuje turi itin didelės reikšmės ugdant socialinius ir bendravimo įgūdžius. „Medikai neabejoja, kad ankstyvesnis nustatymas ir ankstyva intervencija iš esmės garantuoja geresnius rezultatus sprendžiant su ASS susijusias problemas.” – patikino D. Fallin. Anot P. M. Siper, vaikai su ASS neabejotinai gauna naudos iš ankstyvajame amžiuje jiems teikiamos pagalbos – kalbos lavinimo, fizinės ar elgesio terapijos.

Štai dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais pasireiškiantys ankstyvieji ASS ženklai:

- vaikas mažai šypsosi, nėra linkęs užmegzti tiesioginio akių kontakto ar atkartoti veido išraiškų;

- vaikas susiduria su sunkumais mėgindamas žvilgsniu sekti objektą;
pavėluotas kalbos vystymasis;

- nereagavimas į vardą;

- vaikas neįsitraukia į socialinius žaidimus;

- pavėluotas motorikos vystymasis;

- vaikas žvilgsniu neseka objektų ar žmonių;

- kalbos ar socialinių įgūdžių netekimas bet kuriame amžiuje.

Nors stebuklingos priemonės, kuri padėtų ASS vaikams, paprasčiausiai nėra, ankstyvoji intervencija gali padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą, augant sėkmingiau lavinti visaverčiam gyvenimui būtinus įgūdžius. Intensyvios ankstyvosios elgesio intervencijos sietinos su optimaliais rezultatais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?