Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kokio amžiaus vaikas labiausiai pavydi gimusiam broliui ar sesei?

Dauguma vaikų nori turėti mažesnį broliuką ar sesutę, bet šiam atsiradus neretai kyla problemų. Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai prieš gimstam ir jau gimus mažiausiajam vaikui?


Kaip pasakyti apie nėštumą vaikui?

Svarstant, kada pranešti apie būsimą broliuką ar sesutę, reikėtų laikytis paprastos taisyklės: kuo vaikas mažesnis, tuo vėliau jį reikėtų informuoti apie šeimos pagausėjimą. Vaikams iki dvejų metų pakanka visai prieš pat gimdymą papasakoti, kad mamos pilve auga vaikelis. Pailiustruokite mažajam situaciją - sykiu su juo pavartykite paveikslėlių knygą šia tema.

Kalbėdami apie gimdymą nesileiskite į detales ir nekalbėkite apie skausmą, kad vaikas paskui nekaltintų jaunėlio ir nesibaimintų dėl mamos.

Trejų ir ketverių metų vaikams nėštumas tampa konkretus tik tuomet, kai jau matomas mamos pilvas ir kai jame esančio vaiko judesiai juntami iš išorės. Nuo penkiamečių ir vyresnių nieko slėpti nereikėtų. Jie jau supranta daug ką iš to, apie ką kalba suaugusieji. Nuo ketvirtojo mėnesio, kai jau nėra jokių abejonių dėl nėštumo, derėtų pranešti ir vaikui.

Sujauktos emocijos

Kad ir kaip stengtumėtės, vyresnis vaikas vis tiek nukentės dėl šeimos pagausėjimo. Ypač jautriai į tariamą konkurenciją reaguoja dvejų - ketverių metų vaikai. Jų asmenybė jau gerokai susiformavusi, tačiau, skirtingai nuo vyresnių vaikų, šio amžiaus mažyliai dar nesuvokia, kad naujagimis jiems tikrai nekelia grėsmės.

Dvejų - ketverių metų vaikui labai nelengva priprasti, kad jis jau nebėra dėmesio centre, kad teks dalytis tėvų dėmesį ir meilę su mažuoju broliuku ar sesute. Nelabai kuo padės mėginimai pavaizduoti broliuką ar sesutę kaip būsimą žaidimų draugą. Pirmagimis labai akivaizdžiai mato: su mažiuku nepažaisi nei futbolo, nei parduotuvės. Mažiukas atima tėvų laiką ir dėmesį, o jei dažnai verkia - paprasčiausiai nervina. Todėl Jūsų vaikas ir klausinėja, ar negalima mažylio... grąžinti atgal - tai jam atrodo tiesiog labai suprantama.

Pavyduliavimas - normalus reiškinys

Greta nusivylimo, kad su mažyliu „nieko nenuveiksi", pavyduliavimas broliukui ar sesutei yra normali reakcija. Vaikui susvyruoja pasitikėjimas absoliučia tėvų meile. Jis žino, kad yra ir kitas vaikas, kurį myli tėvai. Baimė, kad tas „naujas mielas mažylis" staiga gaus daugiau meilės, gali būti labai didelė. Pasistenkite suprasti, kad vyresnio vaiko pavyduliavimu pasireiškia jo neužtikrintumas dėl pasikeitusio gyvenimo: kaip bus dabar, ar mane tėvai tebemylės? Vaikui dabar reikia nusiteikti šiai situacijai ir rasti naująją savo vietą šeimoje. Net jei būtų ir sunku, pasistenkite išlikti ramūs, kai vyresnis sūnus ar dukra rodo pyktį ar nepasitenkinimą.

Kaip sušvelninti „karo situaciją" namuose?

Svarbiausias patarimas: kuo dažniau rodykite didžiajam vaikui savo meilę. Ypač iš pradžių tokie patvirtinimai jam reikalingi kaip oras kvėpuoti. Suraskite albumą su pirmagimio kūdikystės nuotraukomis, pasakokite jam apie tą laiką, kai jis buvo visai mažutis. Jūsų vaikas tikrai daug klausinės. Ką aš valgiau? Ar irgi tiek daug verkiau? Ar jūs mane nešiojot? Su kiekviena istorija vyresnėlis vis labiau supras, kad kūdikystėje jį lygiai taip pat mylėjo ir juo taip pat rūpinosi, kaip dabar sesute ar broliuku.

Gali būti, kad didysis vaikas netgi užsinorės vėl būti kūdikiu, prašys krūties arba sauskelnių. Nedrauskite to, tačiau pernelyg ilgai ir „neužsižaiskite" tuo. Pasistenkite pažvelgti į viską su atida ir žaismingai.

Jei rodo iniciatyvą - priimkite vaiko pagalbą

Verta pamėginti subtiliai įtraukti vyresnį vaiką į mažojo priežiūrą - tegu padeda prausti, pervystyti ar ištepti kremu, tegu suranda žinduką. Tokias nedideles užduotis pajėgia atlikti jau dvejų metų vaikai. Žinoma, tokiu atveju, jei „didysis" rodo tuo susidomėjimą ir matote, kad jam smagu jaustis „dičkiu". Uždėjus vaikiškos muzikos diską arba vyresnėlio amžiui tinkamą filmuką žindymo pertraukėles niekam nesukels didelės įtampos ar nepasitenkinimo. Kai jau pasirūpinta kūdikiu, būtinai skirkite laiko tik didžiajam. Tuomet jis tikrai pajus, kad yra toks pat svarbus, kaip ir mažylis, ir, kad mylite jį taip pat, kaip ir anksčiau.

Tėčio pagalba - neįkainojama

Atsiradus kūdikiui ypač svarbus vaidmuo tenka tėčiams. Kol mama maitina ar rūpinasi naujagimiu, tėčio misija - išlyginti dėmesio didžiajam vaikui trūkumą, t.y., daugiau su juo užsiimti ir perimti svarbius ritualus - pavyzdžiui, guldymą miegoti, dantukų valymą, pasakos skaitymą. Tėtis gali pasiūlyti didesniam vaikui jo mėgstamą pramogą - išeiti į kiną, ledo areną, nes mamai gali būti sunku surasti laiko tokioms išvykoms tarp mažylio maitinimų.

Vienas stresas, du stresai, trys stresai...

Būtų puiku, jei pirmagimio daliai netektų per daug permainų iš karto. Pavyzdžiui, jei atsiradus mažyliui didysis dar ir pradeda lankyti darželį, pereina gyventi į kitą kambarį, pradeda mokytis naudotis naktipuodžiu, gali kilti papildomų problemų. Didysis vaikas gali pasijusti „ištremtas" vien todėl, kad mažajam liktų daugiau laiko ir vietos.

Trys gudrybės, kurios padės pasiruošti gyvenimui keturiese

1. Kai kurie tėvai patyrė, kaip gerai pirmagimiui - nesvarbu, berniukui ar mergaitei - dar nėštumo metu padovanoti lėlę. Vaikas gali elgtis su naująja lėle kaip su kūdikiu, vystyti, maudyti, maitinti, aprengti ir šitaip žaisdamas priprasti prie to, ką teks atlikti mamai.

2. Labai teigiamą įspūdį vyresnėliams padaro naujagimiai, jei iš ligoninės atveža nedidelę dovanėlę. Tai gali būti žaisliukas, knygutė, tai, ką mėgsta pirmagimis. Jei vaikui daugiau ne treji metai, jis gali pasiteirauti, o kaipgi naujagimis sugebėjo tą dovanėlę nupirkti, jei buvo visą laiką pilve? Iš anksto pasiruoškite atsakymą...

3. Labai gerai, jei naujagimio aplankyti atėję draugai ir giminaičiai supranta naująją situaciją ir su didžiuoju vaiku atitinkamai elgiasi. Tad svečiai pirmiausiai turėtų pasisveikinti su vyresnėliu, pasveikinti jį turint broliuką ar sesutę, o dovanėlę atnešti ne tik naujagimiui, bet ir didžiajam vaikui. Tegu jis parodo ir „pristato" naująjį šeimos narį. Pamatysite - komplikuotame didžiojo vaiko emocijų chaose prasiverš ir nemažai pasididžiavimo mažuoju broliuku ar sesute.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?