Esu kilusi iš Naujosios Akmenės, tačiau su šeima gyvename Klaipėdoje. Sūnui Danieliui šiuo metu metai ir 10 mėnesių.
Nors visada svajojau apie drabužių dizainerės specialybę, vis dėl to tapau kirpėja, nes tai irgi kūrybiška specialybė. Nuo mažų dienų be galo mėgstu nerti vąšeliu. Nerti mane pamokė močiutė, kai dar nelankiau mokyklos. Daugiau nėrimo paslapčių sužinojau penktoje klasėje ir iki šiol negaliu gyventi be nėrimo. Labiausiai mėgstu nerti drabužius, bet taip pat neriu riešines, šlepetes, papuošalus, antklodes, pagalves, žaislus ir daugybę kitų dalykų.
Taip pat siuvinėju kryželiu, šio pomėgio išmokiau net savo mamą. Dar veriu apyrankes ir šiaip mėgstu išbandyti bei išmokti ką nors naujo. Draugai, giminės ir kaimynai žinojo mano pomėgį, sulaukdavau pagyrų, tad iš jų gaudavau užsakymų. Teko nerti krikštynų drabužėlius kūdikiui, siuvinėti paveikslus, taip šiek tiek užsidirbdavau. Mano auklėtoja gimnazijoje žinojo mano pomėgius ir buvo surengusi siuvinėtų paveikslų parodą mokyklos foje. Feisbuke turiu sukūrusi savo puslapį „Simonos nėriniai“.
Kai Danieliaus dar tik laukiausi, nunėriau jam antklodę, kojines, pirštines, kepurę. Kai gimė, papuošiau ir nerta liemene, o kadangi jis mėgsta pagalvėles, jų nunėriau kelias, taip pat ir žaisliukų.
Nuo mažų dienų daug ką esu nunėrusi, tad jei reiktų įvardinti mėgstamiausią savo darbelį, net nežinočiau, kurį pasirinkti. Didžiausią džiaugsmą, turbūt, kelia mano nertos dovanos draugams ir šeimai. Pavyzdžiui, mamai Motinos dienos proga neriu gėles pati, juk tai daug nuoširdžiau, negu nupirkti parduotuvėje. Dar galiu pasidžiaugti suknele, kurią nėriau 12 klasės egzaminui. Ją nėriau ilgiausiai, užtrukau gal mėnesį. Taip pat džiaugiuosi megztiniu, kurį nunėriau vyrui. Na, o mažyliui nerti drabužiai ar daiktai patys mieliausi, nes nerti su didžiausia meile. Apneriu ir save, ir šeimą.
Gimus sūnui mano pomėgis nerti niekur nedingo, bet sumažėjo tempai. Daugiausiai dėmesio ir laiko skiriu jam. Kai užmiega, tada surandu laiko sau. Be nėrimo negaliu gyventi, tai atpalaiduoja ir ramina.
Manau, kad kiekviena mama privalo skirti sau laiko ir daryti tai, ko labiausiai nori. Motinystė neturi užgožti moters talentų.
