Susipažinkime, Viktorija.
Mūsų šeimą kol kas sudaro trys asmenys: aš, vyras ir sūnelis Nojus, kuriam šiuo metu yra pusantrų metų. Sakau kol kas, nes abu su vyru norime didelės šeimos - jis užaugo su jaunesniais broliu ir seserimi, o aš vaikystėje tik pasvajodavau, kaip būtų smagu augti ne vienai, tad jei tik Dievas duos, tikimės netolimoje ateityje Nojui padovanoti dar bent vieną broliuką arba sesutę.
Kaip sugalvojote imtis naujos veiklos?
Esu baigusi vertimo žodžiu magistro studijas Vilniaus Universitete. Laisvai kalbu 4 kalbomis. Kelerius metus dirbau pagal specialybę, vėliau tarptautinėse kompanijose dirbau IT, klientų aptarnavimo srityse. Kiek save atsimenu, niekada nebuvau namisėda - aktyviai visur dalyvauju, lankausi įvairiose seminaruose, mokymuose, kursuose. Man patinka išmokti ir sužinoti kažką naujo. Taip pat mėgstu išbandyti vis kitą sporto šaką. Toks mano aktyvumas ir veiklumas greičiausiai ir paskatino imtis naujos veiklos ir rašyti tinklaraštį „Nesupermama“.
Idėja rašyti kilo spontaniškai, pagalvojau, kad galėčiau dalintis savo, kad ir nedidele, motinystės patirtimi, atradimais bei iššūkiais, su kuriais susiduria mamos. Taip pat noriu parodyti kitoms mamoms, kad atsiradus vaikui nebūtina užsidaryti tarp 4 sienų, nes šiais laikais tikrai daug ką galima veikti su vaiku - pavyzdžiui, šią vasarą išbandžiau vandenlenčių sportą. Kartu su Nojumi lankiau treniruotes, skirtas būtent mamoms su vaikais - kol mes, mamos, mokėmės plaukti vandenlente, vaikai saugiai žaidė uždaram manieže prižiūrint suaugusiajam. Kalbant apie tinklaraščio temas, negalėčiau išskirti kažkokios vienos temos, nes rašau tikrai apie viską - pradedant vaikiškų patiekalų receptais ir baigiant buitinės chemijos apžvalga, bet, turbūt, daugiausia visgi rašau apie tai, ką galima veikti su vaikais, kur nueiti, ką pamatyti. Su Nojumi lankausi ne vienoje mokyklėlėje, būrelyje, vaikams skirtuose renginiuose ir spektakliuose, tad kaskart parašau apžvalgą, kas patiko, kas nepatiko, kiek kainuoja, ar verta eiti ir pan.
Kaip kilo jūsų tinklaraščio pavadinimas ir kaip jūs apibrėžtumėte, kas gi yra tos supermamos ir nesupermamos?
Prisimenu, būdama nėščia lankiau visus įmanomus kursus būsimoms mamoms (į kai kuriuos dar ir vyrą pavyko nusitempti), nes norėjau kuo geriau pasiruošti naujam gyvenimo etapui. Be abejo, visa ta informacija vienaip ar kitaip buvo naudinga, tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad to, ką patiria ir su kuo susiduria ką tik iškeptos mamos, neišmokys joks vadovėlis. Žodis "supermama" man asocijuojasi su mama, kuri visada viską spėja, visada viską žino ir pan. Savo tinklaraštį pavadinau "Nesupermama", nes tokia ir esu: tikrai ne visur ir ne viską spėju, mano namai ne visada blizga, o ant stalo ne visada garuoja pačios pagaminta vakarienė. Nebijau prisipažinti, kad nežinau atsakymų į visus klausimus ar kad man kartais būna dienų (naktų), kai esu pikta, pavargusi ir irzli. Su visais pakilimais ir nuosmukiais motinystė neabejotinai yra viena geriausių patirčių mano gyvenime. Toks ir yra tas nesupermamos gyvenimas - kaip amerikietiški kalneliai.
Kokie įrašai sulaukia daugiausiai jūsų skaitytojų dėmesio?
Įsimintiniausias man pačiai yra pats pirmasis tinklaraščio įrašas, kurį simboliškai parašiau per pirmąjį sūnaus gimtadienį. Atsimenu, Nojus miegojo pietų miego, o aš tiesiog atsisėdau ir surašiau savo įspūdžius apie pirmuosius buvimo mama metus. Tada sukūriau feisbuke puslapį, pavadinau ji "Nesupermama" ir publikavau pirmąjį įrašą. Džiaugiuosi, kad žmonėms patinka tai, ką ir kaip rašau. O tai, kad per 5 gyvavimo mėnesius tinklaraštis sulaukė daugiau nei 2 tūkstančių sekėjų, man yra didžiausia motyvacija ir paskatinimas ir toliau rašyti. Kadangi rašau labai įvairiomis temomis, negaliu pasakyti, kurie įrašai sulaukia daugiau dėmesio, o kurie mažiau. Manau, kad kiek skaitytojų, tiek ir nuomonių - vieniems aktualesnė viena tema, kitiems – kita.
Kokius tinklaraščius jūs pati sekate?
Pati seku daugybę blogų, ypač tuos, kurie susiję su vaikais, vaikų lavinimu, auklėjimu. Ypač patinka lietuvių mamų blogai, nes juose visada randu sau naudingos ir aktualios informacijos. Prieš kelis mėnesius suorganizavau mamų blogerių susitikimą, buvo labai įdomu pamatyti jas visas gyvai, susipažinti, pabendrauti, pasidalinti mintimis ir patirtimis. Mane labai žavi mamos, kurias motinystė įkvepia kažką kurti, veikti, neužsisėdėti namuose ir nepaskęsti rutinoje. Grįžusi į darbą tikrai tęsiu rašymą, nes tai yra malonus hobis, kuriam gali skirti tiek laiko, kiek gali ir nori.
Ko palinkėtumėte mamoms?
Visoms mamoms noriu palinkėti mėgautis kiekviena motinystės akimirka, nes tai iš tiesų neįkainojama patirtis, bei išmokti atrasti balansą tarp laiko, skiriamo vaikui, vyrui, namams ir, žinoma, sau pačiai. Man asmeniškai pailsėjusi mama lygu laiminga mama, todėl nepamirškime skirti laiko ir pačios sau.
