Kokios jūsų dienos dabar?
Visos labai skirtingos. Smagu, kad visko vis dėlto spėju daugiau, nei maniau. Prisiklausiusi aplinkos – tų, kurios turi vaikų, atrodė, jeigu jau vaikutis gimsta – viskas, iš namų nebeišeisi. Kartais ir taip nutinka, nieko nepadarysi, bet dažniausiai „sukomponuoju“ savo dienas taip, kad nemažai nuveikiu – ir į filmavimus spėju nuvažiuoti, ir sau laiko randu.
Sūnus – ramus?
Man atrodo, kad ramus, galiu palyginti – mano sesė turi dvi mergaitės, draugės augina dukrytes, mums su Žygimantu atrodo, kad mūsiškis labai ramus. Žako gydytoja vis teiraujasi, ar jo nekankina pilvo diegliukai, o aš jai sakau, kad nežinau, kas tai yra. Vadinasi, jų ir nėra kol kas. Yra kūdikių, kurie pavalgo per dešimt minučių, kiti – per tris valandas. Maniškis valgo apie valandą pusantros, dėl to kartais man miego trūksta, bet kai ryte atsikeli neišsimiegojusi, jis apdovanoja tokia šypsena, kad viską pamirštu. Taip smagu, kai jis jau šypsosi sąmoningai. Kol buvo naujagimis, vis ieškodavau tos šypsenėlės, atrodo, jau šypsosi, bet tai būdavo tik refleksas. Dabar jo sąmoninga šypsena tokia žavinga, kai žinai, kad šypsosi tau ar tėčiui. Galiu tai pavadinti laimės pliūpsniu.
Koks buvo jūsų nėštumas?
Buvo akimirkų, kai man buvo tikrai sunku, bet ne fiziškai, o psichologiškai. Paskutiniais nėštumo mėnesiais mano kūnas kaupė labai daug skysčių, negalėjau išeiti į lauką – tokia karšta ši vasara buvo. Visą liepą praleidome Palangoje, viešbutyje su kondicionieriumi, man tai buvo tikras išsigelbėjimas, nors iš dalies jaučiausi ir savitai įkalinta, noriu kažkur lėkti, o negaliu. Be to, reikėjo koreguoti mitybą, o valgyti norėjosi visko ir daug. Mano toks charakteris, kad man nusėdėti vienoje vietoje yra sunku, buvau pratusi bent kartą per savaitę kur nors išvažiuoti, kur nors pabūti, o per nėštumą teko save varžyti. Jeigu kelionė automobiliu trukdavo tris valandas, kojas, kad ne taip tinčiau, turėdavau iškelti vos ne iki veidrodėlio. Psichologiškai buvo sunku, kad teko tiesiog išmokti pabūti ramiai, išmokti sutramdyti savo charakterį. Ačiū vyrui, jis mane labai palaikė.
Buvote aikštinga nėščioji?
Dabar galiu įsivaizduoti, kad buvau tikra žiežula. Suprantu, kad hormonų šėlsmas – dalykas rimtas – ir tai dar nesibaigia, bet nebe taip baisiai. (juokiasi) Mano draugė sakydavo Žygimantui: „Tu pakentėk, jai tai praeis.“
Kaip praėjo pats gimdymas?
Kad ir kaip ruošiausi tam psichologiškai, kiek daug kalbėjau su gimdžiusiomis draugėmis, man atrodė, kad viskas bus kitaip, negu vyko iš tikrųjų. Kad taip skaudės, tikrai neįsivaizdavau. Žakas į šį pasaulį atėjo trimis savaitėmis anksčiau, tačiau visiškai išnešiotas. Pajutau, kad kažkas negerai, nuvažiavau į ligoninę, mane paguldė, tačiau kada vaikelis gims, buvo visiškai neaišku. Žadėjo skatinti gimdymą, tačiau vakare, kai Žygimantas išvažiavo į Vilnių (mes rinkomės gimdyti Trakų ligoninėje), nubėgo vandenys, man pasidarė baisu, nes atrodė, kad ne tokios spalvos, kaip aš buvau skaičiusi. Nuostabi akušerė nuramino, kad viskas gerai.
Visą interviu su Anžela rasite naujausiame (lapkričio mėnesio) „Tavo vaikas“ žurnale. (Žurnalo redaktorės Rūtos Rukaitės str. „Anžela Adamovič: „Pagimdyti paprasčiau, nei numaudyti“).
Kitos žurnalo temos:
Tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina Čijauskaitė (30 m.) – turbūt vienintelė Lietuvoje drąsiai kalbanti, kad su savo sužadėtiniu, telekomunikacijų verslo ekspertu Liudviku Andriuliu (40 m.), drauge augina jo vaikus.
Berniukai pusę laiko gyvena pas savo mamą ir pusę – pas tėtį su Medeina. Koks jausmas būti pamote, kai tas žodis nuo senų senovės pas mus turi tik neigiamą atspalvį? Skaitykite str. „Pamotė“.
„Aš esu keliautoja, mama ir minimalistė.“ Būti mama minimaliste – tokia dabar yra nauja motinystės mados kryptis. Rašytoja Vaiva Rykštaitė atvira: „Tiesą pasakius, vaikų atžvilgiu daugiau nesėkmingų bandymų nei tikrojo minimalizmo“. (Žurnalo redaktorės Eglės Racevičiūtės str. „Mažiau yra daugiau“.)
Nauja – tai užmiršta sena. Šį posakį galima pritaikyti ir vystymui, kuris jau lyg ir seniausiai išėjęs iš mados. Itin neramių naujagimių mamos atranda jį iš naujo. Kuo šis būdas geras? (Atsakymas – str. „Kaip mamos pilvelyje“).
Kol mažylis dar tik stovi eilėje į darželį, dažnas tėvų nesidomi nei ugdymo programa, nei pedagogų kompetencija. Tačiau, vos vaikas praveria darželio duris, neretai pasipila ne tik klausimai, bet ir reikalavimai. Ir visus juos tenka išklausyti grupės auklėtojai. Str. „Ką privalo auklėtoja“ konsultuoja socialinių mokslų daktarė edukologė Austėja Landsbergienė.
Ruduo – virusų metas. Vaistažolių arbatėlių, kurios gali padėti apsiginti nuo ligų atakų, receptų ieškokite str. „Arbatėlių sezonas“.
TAVO VAIKO viršelyje – 1 m. 2 mėn. Grėtė iš Kauno (fotografė Nendrė).
Mergytės nuotrauką mama atsiuntė žurnalo TAVO VAIKAS rubrikai „Modeliukai“. Redakcijos kolektyvas neatsispyrė švelnioms kauniškės Grėtės garbanoms. Fotosesija vyko nuostabų bobų vasaros rytą, mūsų modelis nelabai suprato, kas vyksta, bet, be fotografės Nendrės, mergytę linksmino – šoko ir dainavo – mama, tėtis ir keturmetis brolis Kajus, tad viskas buvo gerai. Grėtei šiuo metu dygsta dantukai, todėl ji – tikras mamos „rankinukas“, nors šiaip yra labai judri ir aktyvi, kiekviename žingsnyje kopijuoja brolį.
