Norvegijoje vaikus auginti saugu, o Jungtinėje Karalystėje niekas nesistebi, jei keturmetis - su čiulptuku

Sakoma, kad lietuvį ir žvirblį galima sutikti bet kurioje pasaulio šalyje. Tiesa ta, kad daug žmonių yra išvažiavę iš Lietuvos dėl pačių įvairiausių priežasčių, bet dėl to jie netapo mažiau lietuviai ir jų neturėtume pamiršti.

Žurnalo „Tavo vaikas“ vyriausioji redaktorė Rūta Rukaitė pati ragavo emigranto gyvenimo skonio – šešerius metus gyveno ir dirbo Londone: „Emigrantai – tokia pati Lietuvos tautos dalis, tik dėl vienų ar kitų priežasčių negyvenanti Tėvynėje. Jų negalima užmiršti ar nurašyti „kaip tautos išdavikų“ – jie gimdo ir augina vaikus, leidžia juos į lietuviškas sekmadienines mokyklėles, saugo kalbą ir papročius, pagaliau siunčia savo uždirbtus pinigus Tėvynėje likusiems artimiesiems. Lietuvoje sunkiai surasi šeimą ar giminę, kurios nebūtų palietusi emigracija. Viliuosi ir tikiu, kad anksčiau ar vėliau nemaža jų dalis sugrįš“.


Taigi nuo šiol „Tavo vaike“ skaitykite lietuvių užsienyje istorijas. Anot leidinio redaktorės, jokia statistika neparodys tikslaus skaičiaus, kiek lietuvių išsibarstę po pasaulį: „Dėl to ir bandome surasti bent po vieną gražią ir įkvepiančią istoriją kad ir atokiausiame planetos kampelyje. Pradėjome nuo populiariausių lietuvių emigracijos vietų – Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Ieškosime lietuvių pėdsakų ir egzotiškose šalyse. Artimiausiame numeryje – lietuvių istorijos iš Jungtinių Arabų Emyratų“.


Norvegijoje vaikus auginti saugu ir gera


„Tikslios statistikos apie čionykščius lietuviukus neturime, tačiau esu aptikęs duomenų, jog Norvegijoje jau prieš porą metų buvo gimę apie 4 tūkstančius vaikų, kurių vienas tėvų buvo iš Lietuvos. Dabar gi šis skaičius turėtų artėti link penkių tūkstančių“, – sako Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos Karalystėje ambasadoriaus Jonas Paslauskas. Anot jo, iš viso Norvegijoje oficialiai užsiregistravusių nuolatos gyventi yra 45 tūkstančiai lietuvių, dar tiek pat atvyksta ar išvyksta laikiniesiems darbams, o lietuviškų šaknų turinčių vaikų skaičiuojama apie 15 tūkstančių.


Štai Norvegijoje daugiau nei dešimtmetį gyvenanti fotografė Rasa Liobikienė sako, kad šioje šalyje neįsivaizduojama situacija, kurią ji regėjo Paryžiuje: „Kol mama elgetauja, mažylis laksto judrioje gatvėje. Norvegijoje to niekada nebūtų“.


Atšiaurokoje Šiaurės šalyje vaikai anksti supranta, kokie skirtingi esame, jie mokomi tolerancijos, priimti visus žmones vienodai.


„Jei vaikui kyla grėsmė, visada suteikiama pagalba. Tikrai nereikia tikėti gandais, kad Norvegijoje tik ir taikosi atimti vaikus – niekada tai neįvyksta be jokios priežasties", – sako Rasa, lapkričio mėnesio žurnalo „Tavo vaikas“ viršelio autorė.


Jungtinėje Karalystėje į vaikų auklėjimą žvelgiama laisviau


„Lietuvos ambasada neturi tikslios statistikos apie Jungtinėje Karalystėje gimusius vaikus, kurių tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai. 2019 metų gegužę paskelbtais duomenimis, 2018 m. gruodį Jungtinėje Karalystėje gyveno 215 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jų – 183 tūkst. gimę Lietuvoje, 6 tūkst. gimę kitose valstybėse, o 26 tūkst. gimę čia. Šie skaičiavimai yra apytikriai.


Manome, jog šioje valstybėje gyvena apie 30 tūkst. lietuviškų šaknų turinčių vaikų, gimusių tiek Lietuvoje, tiek JK, tiek kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystėje veikia apie 40 šeštadieninių lietuviškų mokyklėlių ir apie 10 vaikų darželių“, - sako Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Renatas Norkus.


Naujausiame gruodžio numeryje kalbinome fotografę iš Jungtinės Karalystės Robertą Banevičienę, šioje šalyje skaičiuojančią jau antrą dešimtmetį. Anot jos, anglų vaikams leidžiama daugiau, kol jie maži: „Niekas nesuka galvos, jeigu ir keturmetis vis dar su čiulptuku ar sauskelnėmis. Tačiau fotografuodama pastebėjau, kad anglų vaikai yra drąsesni, labiau atsipalaidavę, natūraliai reiškia emocijas, nebijo juoktis ar pasakyti, kas jiems nepatinka.


Roberta apkeliavusi vos ne pusę pasaulio vis tiek sako, kad gražesnės šalies nei Lietuva - pasaulyje nerasi!


Išsamų interviu su R. Banevičiene skaitykite naujausiame gruodžio žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, o paskubėję lapkričio numerį dar galite įsigyti internetu: prenumerata.gmzurnalai.lt/

..................................................................


TAVO VAIKAS – nuo 1992 metų leidžiamas populiariausias mėnesinis žurnalas šeimoms, planuojančioms sulaukti kūdikio ar auginančioms vaikus nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus. Jame nėštumo, kūdikių auginimo, vaikų auklėjimo, sveikatos temomis konsultuoja garsiausi savo sričių specialistai. Patikimas. Įdomus. Šiltas. Kaip šeimos narys. Tokius komplimentus dažniausiai girdi žurnalo redakcija.


Portalas www.tavovaikas.lt kasdien pateikia dar daugiau informacijos, kurios negalima sutalpinti į žurnalo puslapius. Praktiškos informacijos čia ras tie, kurie planuoja vaiką, laukia jo bei augina. Apie vaiko raidą, psichologiją, auklėjimą nuo gimimo iki 18 metų skaitytojams pasakoja šių sričių specialistai, mielai istorijomis dalinasi ir pačios mamos, o speciali rubrika skirta ir mažiau kitur dėmesio sulaukiantiems mūsų mylimiems tėčiams. O kur dar rengiami konkursai, įvairių produktų testavimai ir diskusijos!


Su skaitytojais TAVO VAIKAS aktyviai bendrauja ir socialiniuose tinkluose: prisijunkite ir jūs prie daugiau nei 84 tūkst. sekėjų būrio feisbuke ir daugiau nei 6 tūkst. sekėjų instagrame (@tavovaikas).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis