Izraelyje gyvenanti Ieva: du kartus jau teko bėgti į slėptuvę su mažyle rankose

Lietuvių bendruomenės Izraelyje „Nerija“ pirmininkė Ieva Vėbraitė-Adereth su vyru Yair, Izraelio piliečiu, turinčiu lietuviškų šaknų, augina dukrą Naomi (1 m. 5 mėn.), studijuoja Tel Avivo universitete doktorantūroje ir nuoširdžiai puoselėja lietuvybę. Apie motinystę Izraelyje ir kur slypi žydiško auklėjimo paslaptis.


Kokia tai šalis, jei Jums reiktų ją apibūdinti? Ar Jums atrodo saugu auginti vaiką Izraelyje?


Ši šalis – be galo ypatinga. Visų pirmiausia, ji yra be galo ryški ir įvairi savo istorija ir archeologija. Vis dar sunku suvokti, kad esi tose vietose, kurios buvo aprašytos Biblijoje prieš tūkstančius metų. Izraelio kraštovaizdis labai gražus ir nenuobodus! Viena valanda kelio į pietus – tu dykumoje, viena valanda į šiaurę – kalnuose, jūros pakrantė nesibaigianti, gėlės, medžiai, augalai, kokių niekur kitur nepamatysi. Taip pat čia politinė situacija, kaimyninės šalys visai kitokios nei Europoje. Kiekvieną dieną, atrodo, įvyksta tiek dalykų, kiek Lietuvoje neįvyksta turbūt ir per dešimtmetį.


Mes gyvename Tel Avive, čia tikrai ramu, jei kalbame apie visokius protestus, raketas... Nors du kartus jau teko bėgti į slėptuvę su mažyle rankose. Tikrai baisu, kai tu jaudiniesi dėl kito, o ypač savo vaiko, gyvybės. Gatvėse tikrai jaučiamės saugiai ir naktį, ir dieną, beveik negirdėjau jokių incidentų apie užpuolimus. Tik reikia būti budriam ir saugotis transporto priemonių – automobilių, elektrinių dviračių ir paspirtukų. 


Ar tiesa, kad žydų šeimose mažam vaikui leidžiama išties daug, tačiau jis auklėjamas taip, kad nuo mažens augtų savarankiškas? 


Visokių šeimų čia tiek daug ir jos labai skirtingos: religingų, nereligingų, užsieniečių ir t. t. Sunku viską apibendrinti vienu pasakymu. Kiek pati matau, tikrai atrodo, kad vaikams daug kas leidžiama, bet ir stengiamasi ugdyti sąmoningą vaiką. Nors, iš kitos pusės, tėvai labai labai daug daro dėl vaikų: planuoja visokias atostogas, visas veiklas, kaip juos užimti. Mano nuomone, galbūt per daug, juk kartais reikia leisti jiems ir panuobodžiauti, kad patys susigalvotų veiklos, užimtų save patys.


- Sakoma, kad žydų šeimose nėra tėvų kulto. Šeimos narių tarpusavio santykiai grindžiami pagarba.


Tikriausiai tai tiesa. Bet mums, iš šiaurės kilusiems, gali atrodyti visai kitaip. Žydai, izraelitai, kaip ir kitos Viduržemio jūros tautos, yra karšti žmonės. Mums jų diskusijos gali atrodyti kaip patys didžiausi barniai, bet tai tik argumentuota diskusija. Stebiuosi tuo, kad jie nebijo išsakyti savo nuomonės, diskutuoti net šeimoje, kai yra didelis skirtumas tarp jų nuomonių, ir po to vėl juoktis, bendrauti, net nesusipykus. Man atrodo, kad Lietuvoje, jei mes taip padiskutuotume, tai paskui ilgai nebendrautume (juokiasi).


Ar Izraelyje seneliai aktyviai dalyvauja, auginant anūkus?


Tikrai aktyviai. Būna, kad pasiskirsto dienomis, kas paima anūkus iš darželio, veda į visokius užsiėmimus, teatrus, pasirodymus, keliones. Gal kai daug tų anūkų (mano vyro tėvai jau turi 7), tuomet nėra pakankamai laiko ir galimybių kiekvienam skirti daug dėmesio. 


Kaip Izraelyje žiūrima į besilaukiančią moterį?


Ar jie taip pat turi tokių prietarų kaip lietuviai (nužiūrės, nekelti rankų, neišsigąsti ir t. t.)? Kažkaip nepamenu jokių tokių pasakymų per savo nėštumą. Man atrodo, daugiausia visokių komentarų sulaukdavau Lietuvoje iš giminaičių. Įdomu tai, kad Izraelyje labai daug nėštukių! Jei neklystu, trys vaikai šeimoje – vidurkis, gal net ir daugiau. Tikriausiai daugiausia visokių komentarų, pamokymų, prietarų čia sulaukiama apie vaiką: kaip jį rengti, kaip maitinti, kaip nešioti, sodinti ir t. t


Visą interviu skaitykite naujame žurnalo "Tavo vaikas" kovo numeryje, kurį įsigyti galite pigiau internetu - už 2.99 EUR vietoj 3.99 EUR. Prenumeruoti žurnalą ir gauti dovanų galite čia - PRENUMERUOTI, arba tel. 8 5 2477730.


Žurnalo
Žurnalo "Tavo vaikas" kovo numeris
Redakcijos archyvo nuotr.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis