Prezidentas išklausė skirtingas mokyklų atstovų – mokinių ir pedagogų – patirtis ir įžvalgas dėl efektyvesnės kurso integracijos ateityje, pažymima pranešime spaudai.

„Mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis. Todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida. Ypač šių dienų geopolitiniame kontekste, turime siekti visa apimančio pilietiškumo ugdymo“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas teigė, kad sėkmingam tokio ugdymo įgyvendinimui būtinas ne tik privalomas nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas pradinio ir vidurinio ugdymo programoje, bet ir tinkamas pedagogų rengimas.

„Siekiant stiprinti mokinių pilietiškumo kompetencijas, turi būti toliau stiprinama pedagogų motyvacija ir pasirengimas integruoti pilietinį ugdymą į kitus mokomuosius dalykus. Jei būtina, turi įvykti ir įgyvendinimui reikalingi pokyčiai mokyklose ir švietime apskritai“, – teigė G. Nausėda.

Planuojama, kad Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, kurio įgyvendinimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga, visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose būtų privalomas nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio. Šiuo metu pilietinis ugdymas yra integruotas į istorijos, lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų programas, 9–10 klasių mokiniai mokosi pilietinės visuomenės pagrindų.