„Šiandien baigiu mokyklą, o tai reiškia, kad nebegalėsiu rengti mokyklinio streiko dėl klimato“, – penktadienį tviteryje parašė 20 metų švedė.
„Tai paskutinis mano mokyklinis streikas, – rašė ji, pridurdama, kad ir toliau protestuos penktadieniais. – Tiesiog neturime kitos išeities, kaip tik daryti viską, ką galime. Kova dar tik prasideda“.
2018 metų rugpjūtį G. Thunberg viena sėdėjo prie Švedijos parlamento Stokholme ir reikalavo, kad jos šalies politikai labiau saugotų klimatą.
Per labai trumpą laiką vienišas tuomet 15-metės mergaitės protestas virto tarptautiniu klimato apsaugos judėjimu „Fridays for Future“ („Penktadienį už ateitį“). Žmonės visame pasaulyje išėjo į gatves reikalauti didesnės klimato apsaugos, o mokiniai penktadieniais eidavo ne į mokyklas, o protestuoti dėl klimato.
„Kai 2018 metais pradėjau streikuoti, niekada nesitikėjau, kad tai kur nors nuves, – savo „Twitter“ paskyroje aiškino G. Thunberg. – Visai netikėtai atsirado pasaulinis judėjimas, kuris augo kiekvieną dieną. Per 2019 metus milijonai jaunuolių streikavo dėl klimato ir ėjo į gatves daugiau nei 180-yje šalių“.
Kai 2020 metais smogė koronavirusas, jaunimui teko ieškoti naujų protesto formų, tačiau nuo to laiko jie vėl grįžo į gatves, sakė G. Thunberg.
„Nuo tada, kai pradėjome, daug kas pasikeitė, tačiau dar daug reikia nuveikti“, – rašė aktyvistė. Pasak jos, pasaulis vis dar „juda klaidinga kryptimi“, kai esantiesiems valdžioje leidžiama „vardan godumo, pelno ir ekonomikos augimo aukoti atstumtus ir nukentėjusius žmones bei planetą“.
