Pirmus pusantro mėnesio šypsena naujagimis šypsosi vadinamąja endogenine šypsena, kuri atsiranda be jokios stimuliacijos, pati savaime, yra nevalinga, dažna snūduriuojant pavalgius ar prieš valgant, miegant ir yra susijusi su REM (greitųjų akių judesių) miego faze.
6–8 savaičių kūdikis pradeda šypsotis tam, kas jam malonus: balsui, veidui. Dažniausiai ji atsiranda tada, kai kūdikis prieš save pamato kažką panašaus į žmogaus veidą: nosį, dvi akis, kaktą, taip pat, kai tas veidas linksi. Šypsena dingsta, kai veidas pasisuka profiliu arba trūksta kurio nors iš minėtų elementų. Šio amžiaus kūdikiai šypsosi ne tik žmogaus veidui, taip pat ir, pavyzdžiui, balionui su nupiešta nosimi, akimis, lūpomis. Šypsena šiame amžiuje yra reakcija į sensorinį patyrimą ir dar nėra socialinis atsakas.
2–3 mėnesių kūdikių šypsena, gugavimas jau „susiderina“ su mamos kalbėjimu, šypsojimusi. Vadinasi, šypsena jau tampa socialiniu signalu, t. y. iki šiol ji buvo labiau vidinė reakcija (sakome „šypsosi sau“), dabar rodo, kad vaikas nori ryšio, bendrauti, perduoda žinią apie save (kaip jaučiasi) ir yra atsakas į kitų jam siunčiamas emocijas. Atsiranda malonių mainų galimybė – keistis jausmais. Be to, ši šypsena yra ir geras neonatologinis požymis, reiškiantis, kad smegenys gerai funkcionuoja, t. y. vaikutis šypsosi, nes yra sveikas, vadinasi ir laimingas. Tuo tarpu endogeninė šypsena šiuo požiūriu nereiškė nieko, nes net ir turintys įgimtų smegenų trūkumų naujagimiai šia šypsena šypsosi taip pat dažnai kaip ir sveiki mažyliai.
6–9 mėnesių kūdikis ne tik atsako šypsena, bet ir bando sukelti šypseną mamai. Kūdikis tampa aktyviu bendravimo dalyviu.
Maždaug 9 mėnesių vaikas supranta, kad mama yra ypatinga, ji gali būti, gali nebūti. Atsiranda nepažįstamų žmonių nerimas. Anksčiau kūdikis buvo gana draugiškas su visais, bet dabar šypsosi nepažįstamiems mažiau.
Po kūdikystės, t. y. sukakus vieneriems metams, vaikai šypsosi rečiau. Greičiausiai todėl, kad išmoksta, sugeba savo jausmus išreikšti ir kitaip: žodžiais, prisilietimais, žaisdami. Šypsena nebėra tas vienintelis tiltas, sujungiantis kūdikio ir kito žmogaus jausmus.
