Skaitytoja rašo:
„Rašau jums norėdama įspėti kitas mamytes, kad būtų atidesnės savo kūdikiams. Mano sūnus viską darė daug vėliau nei jo bendraamžiai. Gerai atsimenu, kad pirmais mėnesiais kiti puikiai nulaikė galvytę, o jis to nesugebėjo. Kreipėmės į jo gydytoją, ji pasakė, kad nieko tokio. „Spės“, – nuramino. Kai jo bendraamžiai tvirtai sėdėjo vežimėlyje, jis susmukdavo kaip maišiukas. Vežimėlį pirkome su specialiu atlošu, kad prilaikytų jo stuburiuką. Atsisėdo 9 mėn. Gydytojai specialistai, pas kuriuos tekdavo lankytis, nuolat klausdavo, ar jis gimė išnešiotas. „Taip, jis gimė išnešiotas“, – atsakydavau, o ašaros tvenkdavosi akyse. Aplinkiniai stebėdavosi. Mano sūnus pradėjo ropoti metų. Jam buvo 17,5 mėn., o jis dar nevaikščiojo. Būdavo, pastatau, o jo kojytės sulinksta per kelius ir vėl ropom per žolę. Buvo labai skaudu, nes mūsų kaimynai augino tokio paties amžiaus mergaitę, tai ji viską darydavo net greičiau, nei reikia. Tai kaimynė man pasiūlė nebesikreipti į vaiko gydytoją, o pačiai privačiai užrašyti sūnų masažų ir mankštų. Po dviejų savaičių Domas pats pradėjo eiti. Tačiau nuolat girdžiu ir kitą nuomonę, kad vis tiek jis būtų atsistojęs, per daug panikuoju. Kas teisus?"
Konsultuoja Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.
„Mes žinome, kad vaiką, kuris serga peršalimo ar kokia nors kraujo liga, reikia gydyti. Dėl raidos yra kitaip, nes kiekvienas mažylis vystosi vienoda seka, tačiau skirtingu, tik jam vienam būdingu tempu. Vieni vaikai vystosi pamažu, kiti tarsi sukaupia žinių ir iškart padaro didelį šuolį. Todėl kartą pamatęs vaiką joks gydytojas nepasakys, ar raida gera. Aš pati dirbu jau daug metų ir esu mačiusi begalę vaikų, tačiau prašau tėvų atvesti atžalą bent du kartus, kad galėčiau geriau įsižiūrėti. Raidai įtakos gali turėti rachitas, vitaminų stoka, mažakraujystė ir kitos ligos, kurias išgydžius vaikas gali žengti didžiulį šuolį pirmyn ir pasivyti bendraamžius.
Yra įrodyta moksliškai, kad masažai neišmoko vaiko judėti. Raumenims jie įtakos gali turėti, bet masažuojamas vaikas vaikščioti ar ropoti nepradės. Tačiau bet koks aktyvinimas, bet kokia pagalba vaikui yra naudinga ir labai svarbi. Kuo labiau mokysime judėti, siekti, imti, tuo greičiu vystysis.
Gali būti, kad Dominykas pradėjo vaikščioti tada, kai jam atėjo metas – tokia jo raida. Tačiau būtų labai gerai jį parodyti raidos specialistui, kuris atkreips dėmesį į kitus dalykus – kalbos, emocijų raidą, nes jos viena su kita susijusios. Gali būti, kad berniukas pradėjo judėti, tačiau vėluoja kitos raidos sferos. Raida – painus dalykas ir tik ilgiau pastebėjęs vaiką specialistas gali pasakyti, reikia pagalbos ar ne."
Požymiai, rodantys besiformuojantį raidos sutrikimą:
Naujagimis ir kūdikis iki 3 mėn.
Maitinimo bėdos: kūdikį sunku pamaitinti, rasti tinkamą maitinimo padėtį. Mažiukas silpnai čiulpia, žįsdamas krūtį atpila, kartais springsta, blogai auga jo svoris. Arba maitinamas kūdikis yra vangus, tarsi jam būtų vienodai, valgo ar ne, o bevalgydamas dar ir dažnai užmiega.
Elgesio bėdos: kūdikis nuo pirmų dienų labai dirglus, painioja dieną su naktimi, blogai miega, dažnai prabunda ir verkia. Labai jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius, tai yra krūpčioja nuo menkiausio garso (lietui barbenant į palangę, įjungus siurblį, lojant šuniui ir t. t.) arba, priešingai, labai menkai reaguoja į aplinką, atrodo, visą parą miega ir niekuo nesidomi.
Judesio raidos sutrikimai: kūdikis nenulaiko galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo. Yra labai suglebęs arba, priešingai, labai įsitempęs ir sunku jį aprengti. Paguldytas išsiriečia arba suglemba „varlės“ padėtimi (kojos išskėstos ir sulenktos per kelius. Jas lankstant nejaučiama, kad priešintųsi raumenys).
Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: kūdikis, kurį kalbiname, nesišypso, nežiūri mums į akis. Nereaguoja į stiprų garsą, pavyzdžiui, ant virtuvinių plytelių nukritusį šaukštą. Kūdikis gali ilgai gulėti lovytėje ir nežaisti: nebandyti pačiupti virš jo kabančių žaislų, nesidomėti savo rankomis. Neseka aplinkos (parodome, kur yra lempa, o mažiukas nerodo jokio susidomėjimo, nežiūri į viršų) ir nestebi suaugusiojo veido, nereaguoja į grimasas.
Kūdikis nuo 3 iki 6 mėn.
Judesio ir raidos sutrikimai: mažiukas nebando siekti daikto, net jei norime paduoti, tarkim, barškučio. Jo neima, nelaiko rankoje. Kumščiai vis dar suspausti kaip naujagimio. Arba daiktus ima tik viena ranka ir kaip tik viena ranka vyrauja. Vaikas nesiriečia, nebando sėstis, o pastatytas ir prilaikomas nesiremia kojytėmis. Daro „keistus“ pasikartojančius judesius rankomis ar kojomis: krato, gniaužo, daužo.
Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: kūdikis vis dar nepasisuka į kalbinantį žmogų, nereaguoja, kai sakome švelnius žodžius. Neguguoja, netaria garsų.
Elgesio bėdos: kūdikis aiškiai nemėgsta, kai imame ant rankų ir glaudžiame prie savęs. Neieško kontakto su mama ir tėčiu: nenusišypso, kai palinkstame virš lovelės, nebando „kalbinti“ tam tikrais garsais.
Kūdikis nuo 6 iki 12 mėn.
Judesio raidos sutrikimai: kūdikis pasodintas savarankiškai nesėdi, nesivarto, pastatytas nesiremia kojytėmis, yra mažai aktyvus, nenori keisti padėties – jei paguldėme ant nugaros, taip ir guli. Daro pasikartojančius keistus judesius, mėgsta labai keistas padėtis, pavyzdžiui, guli pakeltomis kojomis ir pan.
Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: vaikas neploja katučių, nerodo „atia“, nežaidžia su mumis žaidimo „ku–kū“, kuris priverčia krykštauti daugelį. Kai nešiojame ant rankų, nerodo piršteliu, kur lempa, stalas, gėlė ir kiti daiktai.
Elgesio bėdos: nebendrauja su mama ir kitais artimaisiais. Nebijo svetimų žmonių, neatsisuka, kai tariate kūdikio vardą, ir niekaip kitaip nereaguoja pašauktas vardu.
Vaikas nuo 12 iki 18 mėn.
Judesio raidos sutrikimai: nenori judėti (ropoti ar vaikščioti, tarsi tai jam būtų visiškai neįdomu). Eidamas labai dažnai parpuola. Nevaikšto savarankiškai, nuolatos eina pirštų galiukais.
Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: nestato kubelių vieno ant kito, nors šis žaidimas pagal amžių turėtų būti itin įdomus. Neparodo savo kūno dalių, kai paprašome. Nesako nė vieno svarbaus žodžio, nemėgdžioja garsų (mūsų, šuns, paukščio, automobilio). Nebando pats valgyti, ranka siekti maisto iš lėkštės.
Elgesio bėdos: neneša tėvams parodyti žaisliukų ar kitų daiktų. Nesidomi kitais vaikais ir net nebando su jais žaisti: juos pačiupinėti, patyrinėti. Yra labai aktyvus arba, priešingai, labai vangus.
Visada atkreipkite dėmesį į tai, jeigu kūdikis jau turėjo kokių nors įgūdžių ir juos prarado – tai didelė rimto raidos sutrikimo rizika.
Stebėkime savo vaikus
Net ir patyrusiam specialistui nelengva per apžiūrą pasakyti, ar kūdikio raida gera. Visi mažyliai vystosi vienoda seka, tačiau raidai būtinus įgūdžius išmoksta skirtingu metu. Todėl specialistai dažniausiai ilgai stebi kūdikį. Yra sutrikimų, kurie nustatomi jau naujagimiui, tačiau yra ir tokių, kurie paaiškėja vėliau, todėl jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad jūsiškis ko nors nedaro, nors privalėtų, pasitarkime su vaiko gydytoju. Kuo anksčiau nustatomas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir neretai efektyviau galima vaikui padėti. Patartina stebėti ir užsirašyti, kaip vystosi mažiukas: kada ima pastebėti žaisliukus, pakabintus virš akių, kada mums nusišypso, kada pradeda domėtis aplinka ir t. t. Taip kas mėnesį apsilankę pas gydytoją nepamiršime svarbių smulkmenų ir galėsime papasakoti, ką ir kaip vaikas daro.
