Logopedė: jei 1,5 metų vaikas visai nekalba, ieškokite pagalbos

Tik gimęs vaikas auga, keičiasi ir ugdosi kiekvieną dieną. Todėl svarbu pradėti jį lavinti nuo gimimo. Vaiko motorinių įgūdžių, kalbos, klausos ir kitų pojūčių vystymuisi labai svarbus smulkiosios motorikos ir foneminės klausos lavėjimas.

Vilnietė logopedė Kristina Jurevičiūtė, remdamasi savo darbo patirtimi vaikų darželiuose, išleido vaikų kalbos lavinimui skirtą knygą „Mama, tėti, padėk man kalbėti". Specialistė knygoje pristato praktines rekomendacijas ir konkrečius pratimu, kuriuos pritaikyti vaikų ugdymui galės ir tėvai, ir ugdymo įstaigose dirbantys specialistai.

TavoVaikas.lt portalas pakalbino logopedę Kristiną Jurevičiūtę:

Kodėl Jums kilo mintis parašyti knygą "Mama, tėti, padėk man kalbėti"? Nes jau pats pavadinimas tarsi sako, kad vaiko kalbos raidai įtakos turi ir tėvai, todėl jie irgi turi užsiimti su vaiku?

Viskas prasidėjo nuo to, kad kilo mintis darželio grupėse vesti kalbos aparato ir pirštukų mankštas, nes man buvo įdomu, kiek tai įtakoja jau logopedinį kabinetą lankančių vaikų kalbą bei kiek tai padės tiems, kuriems nereikia logopedinės pagalbos. Taip iš pradžių prisijungė auklėtojos, o po kokio mėnesio pastebėjus teigiamus pokyčius vaikų kalboje, nusprendėme pasikalbinti ir tėvus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
4 vaikų mamos Birutės emigracijos dienoraštis: 9 mėnuo - emociškai sunku

20 įdomiausių faktų apie karališkojo kūdikio krikštynas

Skelbimų lentoje kabėdavo informacija apie tuo metu mūsų besimokomas rankų pirštų kombinacijas, o auklėtojos savo ruožtu tėvams visada parodydavo ir paprašydavo, kad ir jie namie užsiimtų su savo vaikais.

Tėvai yra labai svarbūs vaikų ugdyme, visų pirma jie nuo kūdikystės turi paruošti vaiką kalbai su juo daug kalbėdami, pasakodami apie tai, ką mato, daro, girdi, žinoma ir vaikui augant svarbu bendrauti su vaiku. Jei vaikas dar turi ir kalbos nesklandumų, tai būtina bendradarbiauti su logopedu ir klausyti jo patarimų bei laikytis jų namuose.

Kadangi ne visi tėvai turi laiko padalyvauti pratybose, nusprendžiau jiems paruošti medžiagą, kuri visada būtų po ranka, taip ir atsirado knygelė, nes užsiėmimų rezultatai buvo akivaizdūs ir girdimi vaikų kalboje.

Gal galite iš patirties pasakyti, kokie būna dažniausiai pasitaikantys kalbos sutrikimai vaikams ir kaip juos pastebėti?

Jei vaiko raida nėra sutrikusi ar nėra kokių sveikatos sutrikimų, tai dažniausiai pasitaiko fiziologinis šveplavimas - netaisyklingai tariami priebalsiai s, z, c, š, ž, č, l, r.

Kokio amžiaus anksčiausiai galima pastebėti vaiko kalbos sutrikimus? Vis dar populiari nuomonė, kad iki trejų metų amžiaus nerimauti neverta, net jei vaikas nekalba...

Šiaip susirūpinti aš siūlau tada, kai vaikui sukanka 1,5 metų ir jis nekalba visai. Pasirodyti specialistui ar su juo pasikonsultuoti tikrai nepakenks.

Kaip manote, ar vaiko kalbos raidai svarbu jo lytis - sakoma, kad berniukai pradeda kalbėti vėliau, negu mergaitės?

Ši nuomonė yra susiformulavusi todėl, kad berniukai labiau būna aktyvesni fiziškai ir jiems labiau svarbus judėjimas, o mergaitės labiau domisi viskuo kitu, tarp kitų dalykų - ir kalba. Tačiau tai tik visuomenėje susiformavusi nuomonė, iš esmės lytis neturi jokios įtakos vaiko kalbos raidai.

Jūsų patirtis rodo, kad vaiko kalbai labai svarbu yra smulkiosios motorikos ugdymas: gal galite patarti, nuo kokio amžiaus galima užsiimti su vaikučiu jo smulkiosios motorikos ugdymu, ir kaip tai susiję su kalba?

Smulkioji motorika kalbai yra labai svarbi, ji ugdo subtilius judesius, padedančius greičiau koordinuoti ir kontroliuoti pirštus, rankas, akis, o svarbiausiai ir kalbos centrą smegenyse, kuo geriau "dirbs" pirštukai tuo bus gražesnė vaiko kalba. O užsiimti smulkiosios motorikos ugdymu reikia taip: pirštukų masažas nuo kūdikystės, žaidimai, kuriuos mes išmokome iš senelių ar savo tėvų pvz.: "Virė virė košė" ir kt., vėliau rankų pirštų kombinacijos, žaidimai skirti smulkiosios motorikos lavinimui.

Gal galite pateikti keletą paprasčiausių patarimų, kaip smulkiąją motoriką galima lavinti namuose, su pačiomis minimaliomis priemonėmis?

Kadangi pas visus namuose galima rasti pupų, žirnių ar kitų birių maisto produktų, tai galite vaikui duoti juos perkelti iš vieno indo į kitą su šaukštu ar pirštukais, sumaišyti tarkim žirnius su pupomis ir paprašyti kad vaikas į vieną dubenėlį išrinkti pupas, o į kitą žirnius. Galite leisti perpylinėti vandenį iš indo į indą, dar tai daryti su šaukštu ar net pipete. Dar leisti lankstyti popierių, servetėlę. Iš esmės tinka viskas, ką galima paimti ir perdėti.

Gana dažnai vaikučiai neištaria kokio nors "sunkaus" garso - Š,Ž,Č,R ir pan. Tada jiems patariama "mankštinti" vaiko liežuvį. Kaip tai padaryti namų sąlygomis?

Garsai netiksliai ištariami tada, kai būna neišlavėjęs kalbos aparatas - lūpos, liežuvis, taip pat svarbi ir veido mimika. Siūlau pradėti nuo mimikų rodymo ir prašymo pakartoti, tiesiog paversti tai žaidimu. Po to galima pereiti prie lūpų ir liežuvio lavinimo: sudėti iš lūpų "dūdelę", šypsotis, kaišioti liežuvį, kelti jį link nosies, nuleisti prie smakro, apsilaižyti lūpas ir dantis.

Kaip manote, ar tėveliai Lietuvoje yra pakankamai atidūs vaiko kalbai, t. y., laiku pastebi nukrypimus nuo normos ir ieško pagalbos?

Iš praktikos galiu pasakyti, kad tėvai domisi vaikų kalba, bet jie nori, kad už juos viską padarytų specialistai. Tik labai maža dalis tėvų bendradarbiauja su specialistais, klauso jų patarimų ir mokosi kartu su vaiku.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis