Krikšto sakramentas – tai pirmasis, kurį gauna žmogus. Tikima, kad jis nuplauna gimtąją vaiko nuodėmę, suteikia jam apsaugą ir padeda dorai bei gražiai gyventi.
Kaip pasiruošti krikštynoms? Kokia šios šventės prasmė ir kokios tradicijos, kurių reikėtų laikytis? Nors mūsų senelių papročiai šiomis dienomis įgavo kitas formas, o kai kurie – tiesiog išnyko, tačiau be kelių neįsivaizduojamos ir dabartinės krikštynos.
KRIKŠTO TĖVAI
Krikšto tėvų parinkimas ir seniau, ir dabar laikomas labai svarbiu bei atsakingu. Šiomis dienomis šios pareigos visam gyvenimui dažnu atveju patikimos šeimai labai artimiems žmonėms – giminaičiams ar draugams, su kuriais palaikomas glaudus ryšys. Seniau būdavo kiek kitaip – tėvai rinkdavosi ne būtinai giminystės ryšiais susijusius žmones, tačiau, labai gerbiamus, sąžiningus ir teisingai gyvenančius. Tai galėdavo būti kaimynai ar pažįstami. Šiais laikais įprasta krikšto tėvais pakviesti porą – vyrą ir žmoną, tačiau seniau tai nebuvo populiaru. Kūmais dažnu atveju pasirinkdavo itin jauno amžiaus žmones – paauglius, nes manyta, kad jie taip pereis į suaugusiųjų pasaulį, o vaikučiui bus gera šalia savęs turėti jaunus, stiprius ir energingus krikšto tėvus.
Ir šiandien, ir seniau manoma, kad krikšto tėvai bus labai svarbūs vaiko gyvenime. Jie ne tik jį ves tikėjimo keliu, tačiau ir prisidės prie jo auginimo, auklėjimo, globos. Tai žmonės, kurie turės prisiimti atsakomybę ir visapusiškai pasirūpinti mažyliu, jei kas nutiktų tėvams. Dabar kunigai sako, kad krikšto tėvais turi būti subrendę šioms pareigoms ir vyresni nei šešiolikos metų žmonės. Svarbu, kad patys būtų krikštyti, priėmę Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, krikščioniškai gyventų.
KRIKŠTO DRABUŽIAI
Svarbiausia krikštamotės dovana mažyliui seniau būdavo krikšto drabužėlis – balti (dažnu atveju – lininiai) marškiniai. Nuo senų laikų buvo priimta, kad krikštijamo vaiko apranga – būtinai balta, ko dažnai nepaisoma šiais laikais. Baltumas simbolizuoja tyrumą, o krikšto apeigų metu tas drabužėlis, tikėta, įgauna magiškų galių, saugančių mažylį. Vaikučių apsiaustai ar marškinėliai būdavo dekoruojami rožiniais ar melsvais akcentais, kurie reiškė Jėzaus ir Marijos apsaugą. Beje, seniau tikėta, kad visi tos pačios šeimos vaikai turi būti krikštijami su tuo pačiu drabužėliu, todėl tėvai jį kruopščiai saugodavo.
Šiomis dienomis vaikai taip pat puošiami šviesiais drabužiais. Dabar itin populiarūs natūralūs audiniai – linas, medvilnė, nedirginantys odos ir nealergizuojantys. Šiuolaikinės mamos dažniausiai pačios išrenka krikštynų aprangą vaikui, todėl krikšto mamai retai kada tenka ja rūpintis. Mergaitės puošiamos baltomis, lengvomis suknelėmis, prie kurių derinamos galvajuostės ir krikšto skraistės. Berniukams dažniausiai parenkami lininiai balti marškinėliai ir rudos, pilkos ar mėlynos kelnės.
DOVANOS
Senosios dovanos jus tikrai nustebins, tačiau visos jos buvo su tam tikra potekste ir funkcija. Pavyzdžiui, mažyliui būdavo dovanojama česnako skiltelė, kad apsaugotų nuo piktosios dvasios ir negero linkinčių žmonių. Vaikas gaudavo ir cukraus, kas reikšdavo, kad sveikintojai linki, jog jam nepritrūktų pieno. Vilnonės kojinės – tam, kad nesušaltų. Angeliuko skulptūrėlė – vaikučiui saugoti. Šermukšnio šakelė – visoms piktoms laumėms nuvyti į šalį. Seniau žmonės buvo itin prietaringi, todėl dovanodavo ir daugiau panašių smulkmenų, turinčių simbolinę reikšmę (dažniausiai – saugančią, ginančią ir gyvenime padedančią).
Ką svečiai, pakviesti į krikštynas, dovanoja šiomis dienomis? Išliko tradicija vaikui įteikti kažką simboliško – angelo skulptūrėlę, kryželį, sidabrinį papuošaliuką ar šaukštelį, tačiau vis populiarėja ir dovana vokelyje (pinigai, už kuriuos tėvai galės vaikui nupirkti tai, kas reikalingiausia), įvairūs žaislai, drabužėliai, daiktai, kurie mažyliui pravers netolimoje ateityje (dviratukas, stumdukas, gultukas, lavinamasis kilimėlis) ir t.t.
BAŽNYČIA
Šiais laikais jau visai išnykusi tradicija, kad į bažnyčią važiuoja tik krikšto tėvai ir vaikelio mama su tėčiu. Seniau svečiai kantriai laukdavo vietoje, kur vėliau vykdavo šventė. Šiais laikais bažnyčioje susirenka visi, ką mažylio tėvai pakviečia. Kartais svečių skaičius primena dideles vestuves.
KRIKŠTO ŽVAKĖ
Tai pats svarbiausias krikšto apeigų simbolis, kuris reiškia Jėzaus šviesą, kuri saugos, globos ir neleis paklysti mažyliui. Šią žvakę tėvams būtina saugoti. Pirmosios Komunijos dieną tėvai tą pačią žvakę vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti Šv. Mišių ir pirmą kartą priimti Eucharistijos. Tradiciškai žvakė puošiama baltu kaspinu ar keliomis gėlėmis. Vaikiškų prekių parduotuvėse galima rasti ir specialius „sijonėlius", kurie rankas apsaugos nuo tekančio vaško. Bet tai nėra nei būtina, nei privaloma. Viskas priklauso nuo to, kaip jums gražiau ir patogiau.
ŠVENTĖS VEIKLA
Smagi antroji krikštynų dalis (po bažnyčios apeigų) – tiek anų, tiek šių laikų tradicija. Mūsų seneliai prisigalvodavo pačių įvairiausių žaidimų, užstalės papročių, kurie labiau būdavo orientuoti į vaikelio tėvus ar krikšto tėvus. Šiais laikais stengiamasi, kad tiek krikštynų kaltininkas (jei jo amžius leidžia), tiek mažieji svečiai turėtų kuo daugiau smagių užsiėmimų, žaidimų ir veiklų. Taip pat vis populiariau rašyti palinkėjimus į knygą, palikti savo piršto antspaudą ant simbolinio paveikslo, fotografuotis su mažyliu ir t.t.
