Psichologė patarė, ką turėtų žinoti būsimų darželinukų tėvai

Artėjantis rugsėjis jaudinantis ne tik būsimiems pirmokams ir jų tėvams, bet ir naujiesiems darželinukams, kurie pirmą kartą pravers naujos ugdymo įstaigos duris. „Pirmosios dienos darželyje yra itin svarbios, nuo jų gali priklausyti kaip vaikas toliau jausis naujoje aplinkoje ir kaip joje adaptuosis. Tad beruošdami savo atžalas darželiui tėvai turėtų pagalvoti ne tik apie naujus batukus ar striukę, bet ir vaiko psichologinį pasiruošimą. Žinoma, ir savo“, – šypsosi vaikų psichologė, privačių darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė.

Kaip palengvinti adaptaciją? 


Adaptacija yra individuali. Ji priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir prieš tai vyravusio gyvenimo būdo. Anot specialistės, jei tėvai ir vaikas gyveno gan uždarą gyvenimą, laiką leido tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, rečiau lankydavosi viešose susibūrimo vietose, vaikas nebuvo paliekamas net kelioms valandoms seneliams – jam priprasti prie darželio aplinkos gali būti šiek tiek sunkiau. Ir čia tėvams nereikėtų stebėtis ar dramatizuoti, o visa tai priimti ramiai ir natūraliai. Be to, labai dažnai vaikai verkia darželyje tik prie tėvų, o kai tėvai išeina – jie nurimsta. Tad jei mama ar tėtis nerimauja geriau pastovėti kelias minutes už durų ir palaukti, kol nebegirdės verksmo. Taip ir tėvams bus lengviau. 


 „Svarbiausia tėvų šypsena, padrąsinimas. Rami reakcija į ašaras, griuvimą ant žemės ar net mušimąsi. Neguosti vaiko ir jokiu būdu nesakyti, jog „oi, kaip gaila, kad turiu tave palikti“. Tuomet vaikas galvos, jog darželis yra kažkoks baubas ar net bausmė“, – pasakoja pedagogė. Kaip teigia moteris, kur kas lengviau priprasti bus, jei tėvai nemeluos. Nesakys, jog tuoj sugrįš, o duos žodį ir jo laikysis. Pavyzdžiui, pažadės ateiti pasiimti po vakarienės. Taip pat I. Keliauskienė pataria prieš pradedant lankyti darželį sužinoti apie įstaigoje vyraujančią rutiną. Kada vaikai valgo, miega, žaidžia ir jau prieš tai vaiką pratinti gyventi tokiu ritmu.


Shutterstock nuotr.


Būti ar nebūti? 


Lengviau pasilikti padės trumpas ir aiškus atsisveikinimas. Įvedimas į grupę už rankos, o ne nešimas ant rankų. Greitas tėvų išėjimas. Be to, patariama, kad į darželį atvestų kiekvieną dieną tas pats artimas žmogus. I. Keliauskienė pastebi, jog kartais tėvai, o ypač mamos, daro klaidą – nori pirmąsias savaites būti nuolat kartu su vaiku darželyje manydamos, jog vaikas taip greičiau adaptuosis: „Tai didžiulė klaida. Kai tėvai atveda pas mus į darželį vaikus, patariame pabūti pirmas tris dienas ir tik trumpą laiką. Jau pirmąją dieną palikti vaiką bent kelioms valandoms pabūti vienam grupėje su naujaisiais draugais ir auklėtojomis.


O kodėl klaida būti nuolat su vaiku? Todėl, kad po kažkurio laiko mama ar tėtis turės išeiti. O tada vaikui bus tragedija. Sugrius jo įsivaizdavimas apie naująją aplinką. Kad čia jis bus su draugais, auklėtoja ir mama. Tada viskas prasidės iš naujo. Ir priprasti gali būti dar sunkiau nei pradžioje.“ 


Tobulas amžius 


Amžinasis klausimas – kada gi pradėti leisti vaikutį į darželį? Psichologė teigia, jog rekomenduojama kažkuriuo metu iki 4 metų. Vyresniam vaikui pradėti pirmą kartą lankyti darželį būtų sunku. Čia atsiranda daugiau problemų. Vyresnis vaikas jau daugiau savinasi daiktus, nėra linkęs dalintis, dėl to gali šalintis kiti vaikai.


„O kokio amžiaus anksčiausiai pradėti lankyti geriausia – sunku pasakyti. Tai vėlgi individualu. Vokietijoje skatinama kuo greičiau pradėti lankyti darželį. Ten priimami net nevaikščiojantys vaikai. Mes į savo ugdymo įstaigas priimame jau vaikščiojančius vaikus, kuomet vaikas jau yra daugiau savarankiškas“, – sako „Išminčiukų“ direktorė I. Keliauskienė. Taip pat pašnekovė akcentuoja, jog svarbus ir darželio grupės dydis. 3-4 metų vaikas gali eiti ten, kur daugiau vaikų. 1,5 – 3 metų vaikams geriau mažesnėje grupėje, kurioje 10-15 vaikų.


Shutterstock nuotr.


Į ką atkreipti dėmesį renkantis? 


Vaikų psichologė teigia, jog geriausias darželis tas, kuris patinka vaiko tėvams. Jei vaikas girdės gerus atsiliepimus apie tą įstaigą – jausis kur kas geriau. Bet čia tėvams svarbu taip pat neapsigauti ir labiau atkreipti į kelis dalykus, kurie galbūt atrodo ne tokie svarbūs, kokie yra, išties: „Daugelis nori, jog jų atžalų ugdymo įstaigose būtų kuo daugiau ir įvairesnių žaislų. Aš sakyčiau, kad to nereikia. Ir tiek mūsų darželis, tiek užsienio praktika rodo ką kitą. Darželyje kaip tik turi būti kuo mažiau žaislų, bet kuo daugiau žaidimų. Juk ką veiks per dienas auklėtojos, jei vaikai stumdys vežimėlius ir mašinėles?“ Specialistė teigia, kad pedagogės turi užsiimti su vaikais maksimaliai – su jais piešti, lipdyti, skaityti, tyrinėti, šokti, vaidinti, sportuoti. O žaislai reikalingi tik tokie, kurie lavina vaikų loginį mąstymą ir kūrybiškumą.


Dar vienas dalykas apie kurį tėvai galbūt nepagalvoja arba nesureikšmina – ar yra atskira patalpa miegui? „Per visą darbo praktiką su vaikais ir konsultacijas su imunologais galiu drąsiai teigti, jog atskira patalpa miegui yra kelias ne tik į kokybišką miegą be jokių trukdžių, bet ir ligų prevencija. Nes juk vaikai miegodami toje pačioje patalpoje, kur žaidžiama ir valgoma miego metu susiduria su kur kas daugiau bakterijų ir virusų, patalpos yra sunkiau vėdinamos ir valomos. Dėl to savo darželiuose tam skyrėme didelį dėmesį, kad kiek įmanoma sumažintumėm sergamumą ir alergijų riziką“, – savo mintimis dalinasi I. Keliauskienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis