Kokie veiksniai kuria vaiko emocinį saugumą? 

Trumpai tariant, saugumo jausmą kuria vaiko pagrindinių emocinių poreikių tenkinimas. Žmonės yra socialios būtybės, po vieną mes retai išgyvename. Mums reikia kitų žmonių, kad galėtume gerai ir saugiai jaustis. Vaiko psichologinio saugumo pagrindas kuriasi tada, kai vaikas jaučiasi priimtas ir laukiamas šeimoje, žino, kad joje yra svarbus ir reikšmingas, į jo nuomonę yra atsižvelgiama, o prireikus iš šeimos sulaukia padrąsinimo ir palaikymo. 

Kas kelia didžiausią grėsmę vaiko saugumo jausmui artimiausioje aplinkoje? 

Be abejonės, bet kokios formos smurtas – psichologinis, fizinis ar seksualinis. Taip pat suaugusiųjų negebėjimas suprasti vaiką, jo neišklausymas, nenuoseklumas ar kraštutinumai auklėjime, vaiko nepriežiūra ir apleistumas, galios demonstravimas vietoj bendradarbiavimo ir paramos. 

Kaip saugumo jausmo trūkumas atsispindi vaiko elgesyje, bendravime, kituose socialiniuose įgūdžiuose? 

Vaikas patiria menkavertiškumo jausmą – jis mano, kad jo poreikiai niekam nerūpi, nes jis pats yra nieko vertas. Tai labai sunkus jausmas, iš kurio vaikai stengiasi išsivaduoti: vieni siekia pranašumo jausmo agresyviu elgesiu ar galios demonstravimu, kiti žeidžia ir skaudina aplinkinius, treti atsitraukia, tampa tarsi nematomi, dar kiti siekia patenkinti kitų žmonių poreikius ir taip pasijusti reikalingais. Visais šiais atvejais lygiavertiškumo su aplinkiniais jausmas yra praktiškai nepasiekiamas – tokiems vaikams sunku bendrauti, užmegzti ar išlaikyti santykį, bendravimas tampa sudėtingas, nes aplinkiniai nesupranta jų pykčio pagrindo. Nepriimdami jo ir nebandydami suprasti tokio elgesio, suaugusieji darsyk atstumia vaiką ir tokiu būdu patvirtina jo menkavertiškumą. 

Kokią reikšmę vaiko savimonei ir savivertei turi namai? 

Namai vaikui turi dvi reikšmes, tai – pastovūs, stabilūs ir šilti santykiai šeimoje bei fizinių poreikių tenkinimas – šiltas ir saugus būstas, maistas, tinkamos sąlygos miegui ir higienai palaikyti. Svarbu, kad emociniai ir fiziniai poreikiai būtų matomi lygiagrečiai, nei vieno be antro nepakanka, kad vaikas jaustųsi saugus. Emociškai ir fiziškai tvirti namai vaikui – tarsi saugus uostas, iš kurio vaikas gali išplaukti tyrinėti pasaulį, mokytis, o ištikus nesėkmei grįžti, pralaukti audras bei gauti paramos. Be namų ir šeimos vaikas jaučiasi niekieno, be vietos, kaip mėtomas laivas.