Vaikas kandžiojasi, mušasi ir neklauso tėvų: kaip problemą išspręsti gražiuoju

Du vaikus auginanti mama prašo specialisto patarimo, kaip gražiuoju susitarti su mažuoju, kad jis nesimuštų ir nesikandžiotų.

Mama klausia:


„Laba diena. Turiu problemą su vaikų auklėjimu. Nebežinau, ką daryti. Turiu du vaikučius: 5 metukų mergytę ir 2 metukų berniuką. Niekaip nepavyksta susidoroti su problema, kad mažesnysis muša sesę. Tik supyksta – iš karto trenkia, kanda, žnybia sesei. Stengiuosi aiškinti, kad taip negalima, nuleidžiu jo rankytes, paimu, prisispaudžiu, bet tada jį dar didesnė isterija ištinka. Dabar vedu į kampą, kad pastovėtų 2 minutes ir, kai nusiramina, turi atsiprašyti sesės. Jie, kaip visada, apsikabina, pasibučiuoja, bet po poros minučių vėl tas pats.


Kartais ir ant manęs supykęs įkanda arba trenkia. Kaip tik šiuo metu pradėjau nebedėti jam sauskelnių, tai iš to pykčio prisišlapina į kelnes. Su vyresniąja tokių problemų neturėjau, bet berniukas nuo pirmųjų dienų supykęs kandžiodavosi. Aš nebežinau, kokios taktikos imtis ir kaip jį išmokyti susivaldyti“.


Atsako vaikų ir paauglių psichologė N. Bernatonienė, VšĮ Psichologinės sveikatos centras.


Rašote, kad Jūsų dvimetis sūnus supykęs kandžiojasi, esate pasimetusi, nes Jūsų naudojamas būdas nepadeda. Vidinį sąmyšį turbūt stiprina ir mintis, kad dukra juk taip nesielgė. Šioje vietoje labai svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas, net ir augantis toje pačioje šeimoje, yra skirtingas, ir jo aplinka yra kitokia. Kai Jūsų dukrai buvo dveji, ji dar buvo vienturtė, jai nereikėjo savo dėmesiu, meile ir žaislais dalytis su kitu vaiku. Jūsų sūnus gimė toje pačioje šeimoje, bet jo aplinka yra kitokia. Jis turi vyresnę sesę, su kuria tenka dalytis mamos laiku, meile, dėmesiu ir žaislais.


Svarbu atsiminti, kad vaikų lyginimas tarpusavyje gali dar labiau paskatinti jų tarpusavio konkurenciją ir agresiją.

Kandžiojimasis, kurį aprašote, yra gana dažnas dvimečių mažylių būdas išreikšti savo pyktį, pavydą, ar norą gauti dėmesio. Būtų nerealu tikėtis, kad dvimetis, kurio žodynas dar labai ribotas, būtų pajėgus pranešti apie savo norus ir poreikius žodžiais bei išspręsti konfliktus nenaudojant veiksmų. Dvimečiui sunku žodžiais paaiškinti, kodėl blogai kandžioti kitus, tuo labiau, jei Jūsų sūnus mato, kad tokiu būdu gauna išskirtinio dėmesio.


Vaikai mokosi iš elgesio, veiksmų ir pasekmių. Kai sūnus įkąs dukrai arba jums, galite sakyti: ,,Stop. Kandžiotis draudžiama. Sesei (man) skauda.“ Tada atitraukite vaiką ir sakykite: „Dabar pasėdėsi, kol nusiraminsi. Po trijų minučių vėl galėsi pabandyti žaisti kartu“. Jei sūnus neklauso ir vėl eina prie sesės, atitraukite jį ir ramiu balsu pakartokite tą patį. Svarbu, kad tai darytumėte nuosekliai ir ramiai. Iš jūsų ramaus, bet užtikrinto tono vaikas turi jausti, kad Jūs su juo nekovojate, o labai norite, kad jam pavyktų išmokti elgtis tinkamai.


Svarbu, kad į kandžiojimąsi reaguotumėte nerodydama emocijų ir ramiai patrauktumėte vaiką nuo vyresnėlės. Jei, kaip rašote, sūnų ištinka isterija, kol jį laikote, svarbu jam pasakyti: ,,Paleisiu tave, kai būsi ramus. Suprantu, kad nemalonu būti laikomam. Noriu, kad kuo greičiau nurimtum ir galėčiau tave paleisti.“ Tai sakyti turite ramiai. Pamatysite, jei tai darysite nuosekliai, vaikas supras, ir netinkamas elgesys retės. Taip pat nuolat stebėkite sūnų ir bandykite atpažinti ir įvardinti jausmus ir poreikius, kuriuos jis išreiškia kandžiodamasis. Įvardinusi sūnaus poreikį ar jausmą, mokysite jį patį pažinti save, o įvardintus jausmus bus lengviau kontroliuoti.


Galima kartu su vaikais pabandyti sudaryti tris sąrašus. Tai darykite, kai vaikai yra geros nuotaikos. Pirmajame sąraše surašykite, ką sūnus mano apie kandžiojimąsi, pvz.: „Kandžiotis smagu, man patinka kandžiotis, kai pykstu“. Antrajame sąraše surašykite, kaip jaučiasi dukra, kai brolis kandžiojasi, pvz.: „Man skauda, kai brolis kanda. Aš pykstu ant brolio, kai jis kandžiojasi“. Trečiajame sąraše surašykite būdus, kaip spręsti šį sunkumą, pvz.: „Jei pyksti, pasakyk tai žodžiais arba parodyk sutartą ženklą. Jei ko nors nori - parodyk. Jei labai nori kandžiotis, kandžiok maistą“. Pamokykite dukrą ramiai parodyti ,,Stop“ ženklą ir pasakyti: ,,Stop, man nepatinka, kai kandžiojiesi“.


Kai vaikai paaugs, jų konfliktų sprendimui galite išbandyti ir šį 4 žingsnių metodą: du žingsniai atgal, du žingsniai į priekį. Du žingsniai atgal reiškia: 1) neieškokite kaltų, 2) neprimeskite savo sprendimo. Du žingsniai į priekį: 1) paraginkite vaikus pasakyti vienas kitam, kaip jie mato situaciją ir kaip jie jaučiasi. Svarbu, kad vaikai kalbėtų ne tėvams, bet kreiptųsi vienas į kitą. Jei vaikai per maži, kad galėtų mintis ir jausmus išreikšti žodžiais, galime vaikų paprašyti nupiešti, kas įvyko ir kaip jie jaučiasi, o tėvai turi įgarsinti vaikų jausmus ir poreikius. 2) išreikškite įsitikinimą, kad vaikai patys sugebės rasti sprendimą, o jei reiks pagalbos, Jūs padėsite. Kartais jiems nepavyks, bet labai svarbu, kad vaikai mokytųsi tai daryti. Suaugusiojo vaidmuo yra padėti, o ne būti teisėju. Taip vaikai mokysis prisiimti atsakomybę. Kartais, kai vaikai ne juokais susipeša, būtina įsikišti nedelsiant. Tada pirmiausia įvardinkite, ką matote, pvz.: „Matau du vaikus, kurie mušasi“. Atskirkite vaikus, pvz.: „Matau, kad dabar abiems reikia nusiraminti ir pabūti atskirai“.


Psichologas Marshall B. Rosenberg siūlo keturių pakopų nesmurtinio bendravimo modelį, kuris puikiai tinka konfliktams spręsti vyresniems vaikams: 


1) nevertinu, bet įvardinu, ką matau (apibūdinkite situaciją).


2) išreiškiu jausmus, kuriuos sukelia konfliktinė situacija (įgarsinkite vaikų jausmus).


3) įvardinu savo poreikius.


4) suformuluoju ir išsakau konkretų ir pagrįstą prašymą.


Pabaigoje norisi Jus padrąsinti. Tiesa yra ta, kad auginant daugiau nei vieną vaiką šeimoje, tarpusavio konfliktų kyla dažniau, tačiau visada žinokite, kad padedant suaugusiems, vaikų tarpusavio konfliktai moko juos bendravimo ir suteikia neįkainojamos patirties. Psichologė Laura Padilla-Walker (JAV), tyrinėjusi šeimų santykius, nustatė, kad paaugliai, kurie turi seseris, jaučiasi mažiau vieniši ir labiau mylimi, bei patiria mažiau nerimo. Kiti tyrėjai teigia, kad, turint brolį arba seserį, vystosi atsakomybės ir altruizmo jausmai, o turint priešingos lyties brolį arba seserį, išmokstama natūraliau ir laisviau bendrauti su priešingos lyties atstovais. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis