Psichologės psichoterapeutės dr. Linos Kalinauskienės teiraujamės, ar yra geriausias vaiko amžius, kada grįžti į darbo rinką.
Kiekviena šeima priima savo sprendimą, kada mamai grįžti į darbą, vis dėlto ar, psichologų nuomone, egzistuoja vaiko amžius, kada palankiausia tai padaryti?
Kai kūdikiui sukanka bent vieni metai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad mamos grįžimas į darbą, kai vaikui eina antri ar treti metai, turi arba gerą poveikį, arba neaptinkama jokio poveikio. Jeigu mama grįžta į darbą, kol kūdikiui sukanka vieni, nustatyta, kad vaikutį tai veikia nepalankiai – tiek jo emocinę, tiek pažintinę raidą. Tačiau ar bus poveikis kūdikiui, priklauso nuo to, kiek valandų mama dirba, nuo kitų jos asmeninių savybių, pavyzdžiui, intelekto ir kt.
Kokius „namų darbus“ turi padaryti mama prieš grįždama dirbti po vaikučio atostogų?
Kaip ir visomis emociškai sudėtingomis aplinkybėmis, pirmiausia svarbu susivokti pačiai: ką mama jaučia dėl grįžimo į darbą – liūdesį, kaltę, nerimą.
Kaltės jausmą gali padėti sumažinti mintis, kad išėjusi į darbą ji nenuskriaus savo vaiko, bet suteiks jam galimybę užmegzti santykius su kitu žmogumi (jei vaiką prižiūrės auklė) ar mokysis užmegzti santykius kolektyve (jei eis į darželį). Nauji geri santykiai padeda vaikui subręsti emociškai, pasitikėti savimi. Jie suteikia vaikui patirties, kad jis gerai gali jaustis ne tik su mama, bet ir su kitais.
Nerimą sumažinti padeda kruopštus planavimas ir pasiruošimas eiti į darbą. Jeigu vaiką prižiūrės auklė, mama mažiau nerimaus, jeigu jaus, kad gali aukle pasitikėti. Reikėtų ją susirasti gerokai anksčiau, kad mama turėtų laiko nuspręsti, ar tuo žmogumi gali pasitikėti. Taip pat svarbu nuspręsti, kaip reikės elgtis, jei vaikas susirgs: ar mama tuomet nedirba, ar kviečiami seneliai, kas veža pas gydytoją. Svarbu pasidomėti dėl darbo valandų – gal įmanoma turėti lankstų darbo grafiką? O gal yra galimybė kai kuriuos darbus atlikti namuose?
Kaip padaryti, kad grįžusi dirbti po vaikučio auginimo atostogų mama dėmesį sutelktų į darbą ir negalvotų per daug apie vaiką, t. y. buvimas mama netrukdytų būti gera darbuotoja?
Turbūt neįmanoma negalvoti apie vaiką, nes jis mamai rūpi. Gal nurimtų, mažiau galvotų apie vaiką, jeigu kartkarčiais iš darbo paskambintų pasiteirauti, kaip jis laikosi. „Per daug“ galvojama apie vaiką neilgai, kelias pirmas darbo dienas, ar tuomet, kai jis suserga, tai yra trukdo tada, kai mama nerimauja. Apskritai buvimas mama gali padėti tapti gera darbuotoja, nes mama jaučiasi atsakinga ne tik už save, bet ir už vaiką. Be to, mažieji suteikia daug teigiamų emocijų, pilnatvės jausmą, mama pati dėl to gerai jaučiasi.
