Maždaug nuo pusės nėštumo vaikas gimdoje jau girdi, kaip plaka mamos širdis, kaip ji kvėpuoja, žarnyno skleidžiamus garsus, mamos ir tėčio balsus bei kitus išorinio pasaulio garsus. Tačiau per mamos pilvo sieną ir vaisiaus vandenis tie garsai atkeliauja šiek tiek pakitę.
Naujagimio nervų sistema nėra iki galo subrendusi. Įsivaizduokime, jei jis reaguotų į absoliučiai visus garsus, jam būtų labai sunku apsiprasti su aplinka, todėl jis reaguoja tik į stiprius garsus: naujagimį išgąsdina stiprus pliaukštelėjimas, garsus barškutis, lojantis šuo. Suveikus refleksui, kūdikis užsimerkia arba, priešingai, atsimerkia, sumirksi, krūpteli, pradeda arba nustoja čiulpti, rodo įvairias grimasas. Tik vėliau, po kelių mėnesių, ima reaguoti į silpnesnius garsus.
Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio – kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų. Į savo vardą vaikai reaguoja kiekvienas kitaip. Būna, suklūsta išgirdę šešių mėnesių, būna – ir aštuonių. Pirmąjį žodį paprastai ištaria apie pirmuosius metus.
Pirmaisiais metais gyvenimo metais ypač aktyviai vystosi smegenys, jose yra milijardai neuronų ryšių, daugiau niekada gyvenime jos nebus tokios pajėgios. Matomi vaizdai, girdimi garsai ir kita informacija stimuliuoja smegenis, duoda joms „darbo“. Tuo tarpu sutrikus klausai garsinė stimuliacija nevyksta, smegenų ryšiai nyksta, klausos ir kalbos centrai nesivysto. Neprigirdintys vaikai dažnai turi stipriau išvystytus kitus pojūčius, pavyzdžiui, regos.
Tikrinami visi
Sunkų kūdikių neprigirdėjimą arba kurtumą pirmaisiais metais tėvai gali pastebėti. Tuo tarpu vidutinį arba vienos ausies klausos sutrikimą pastebėti sunku ir dažnai neįmanoma. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikusią klausą, štai todėl atliekama visuotinė naujagimių klausos patikra. Lietuvoje nuo 2014 m. įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą. Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE). Į kūdikio ausį įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo, siunčiamas garso signalas ir stebima, ar yra atsakas. Būtina tyrimo sąlyga yra rami aplinka ir geriausiai miegantis mažylis. Jeigu tyrimas neigiamas (atsako nėra), dar negalima sakyti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo naujagimio ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas, vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti.
Negirdinčių vaikučių gimsta 2–3 iš tūkstančio, vadinasi, per metus Lietuvoje apie keliasdešimt. Nebūtinai klausos sutrikimas aptinkamas gimusiam, gali pasireikšti per pirmuosius gyvenimo metus. Kuo anksčiau randamas, tuo geriau galima padėti vaikui. Uždelsus sutrinka kalbos raida, pasaulio pažinimas.
Kodėl neprigirdi?
Tai klausimas, kurį užduoda visos šeimos, sužinojusios, kad vaikas neprigirdi. Reikėtų skirti įgimtą ar anksti įgytą klausos pažeidimą nuo vėlesniame amžiuje atsiradusio (šis dažniausiai atsiranda dėl ausų uždegimo, slogos ir yra pagydomas). Svarbiausia įgimto neprigirdėjimo priežastis – paveldėjimas, taigi, priežastis yra genų mutacijos, nuo kurių niekas neapsaugotas. Kitos įgimto neprigirdėjimo priežastys – įgimta infekcija, pvz., citomegalo virusas, raudonukė, toksoplazmozė, taip pat neišnešiotumas, meningitas, gelta.
Kaip saugoti vaikų ausis namie
Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas ar roko koncertas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema, kaip ir ausis, yra labai jautri, todėl namuose nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika dirgina nervų sistemą ir sukelia nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas naudinga klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų.
Vaiko ausyje esanti siera reikalinga, mat saugo nuo drėgmės, užkrato. Tai natūralus produktas, kurio vieniems vaikams gaminasi daugiau, kitiems – mažiau. Vaikui čiulpiant ir kramtant, ausies landa juda ir siera natūraliai išeina į išorę. Todėl nereikia ir negalima valyti ausies giliai. Užtenka po maudynių išvalyti ausies išorę. Maudant nereikia saugoti ausų nuo vandens, nebent vaikui dažnai būna ausies landos uždegimai ir taip rekomendavo gydytoja.
Sloga ir ausys
Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, pasitaiko dažniausiai po slogos ar prasirgus ausų uždegimu, kai viduriniojoje ausyje kaupiasi skystis. Dažniausiai ausis užgula darželinukams. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia. Vaikui, kuris po ausų uždegimo ar slogos neprigirdi stipriai ar tai trunka kelis mėnesius, reikia pagalbos.
Kad kuo mažiau sirgtų ausų uždegimais, vaiką svarbu grūdinti – kuo daugiau būti gryname ore, namuose patartina vėdinti kambarius. Užsigrūdinęs vaikas bus atsparus peršalimo ligoms. Kuo mažiau slogų – tuo mažiau ir ausų uždegimų.
Kaip namuose patikrinti vaiko klausą?
Stebėkite vaiko elgesį ir atsakykite į šiuos klausimus:
* Ar 3 mėn. kūdikis išsigąsta stipraus garso?
* Ar 6–8 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja ?Ar suklūsta, kai kalba žmogus? Ar ieško garso, sklindančio iš dešinės ar kairės?
* Ar 8–10 mėn. mažyliai reaguoja į savo vardą?
* Ar 12 mėn. kūdikis reaguoja paliepus: „Paduok kamuolį“, „Parodyk, kur nosis“ ir pan.
Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją.
