Mokslininkai įsitikinę, kad humoro jausmas nėra tik genetiškai paveldimas, jis ir išlavinamas, tačiau tai reikia daryti subtiliai, atsižvelgiant į vaiko amžių. 

Kai maždaug 2-3 mėn. kūdikis ima šypsotis, ši šypsena rodo, kad baigėsi naujagimystė, „prabudo“ svarbus gebėjimas – džiaugtis gyvenimu. Pasidžiaukite šiuo svarbiu vaiko gebėjimu ir kuo dažniau bendraukite su vaiku. Prajuokinti kūdikį nesunku: užsidėkite juokingą skrybėlę, pliaukštelėkite liežuviu sukeldami juokingą garsą, pabirbkite priglaudę lūpas prie pilvelio, švelniai ir atsargiai pakutenkite (stebėkite kūdikį – kutenimas turi teikti malonumo, o ne dirginti). Maži vaikai juokiasi iš džiaugsmo, malonumo – ir tik tada, kai jaučiasi saugūs. 

Vaikas iki dviejų metų mėgsta „fizinį“ humorą su netikėtais elementais – kai kas tarsi netyčia nukrinta, bumpteli ir pan. Tik sulaukus dvejų ir daugiau metų ateina kalbos ir logikos klaidų, juokingų posakių, kalambūrų ir „atradimų“ metas. Tokio amžiaus vaikai mėgsta prieštarauti ir žaisti „atvirkštukus“: sako, kad pats yra didelis, o mama – maža. Juokiasi iš paveikslėlių ir pasakojimų, kuriuose įvykiai ar reiškiniai neatitinka tikrovės, pavyzdžiui, arklys sako „mū“, kiaulė vaizduojama su akiniais ir t. t. 

Šešerių-septynerių metų vaikai, kurie pradeda lankyti mokyklą, ima mėgti tikroviškas mįsles, kurioms įminti reikia ir žinių apie pasaulį, ir vaizduotės: „Kelių virvės kamuolių reikia, kad galėtum apjuosti Žemę? Vieno, bet jis turi būti ilgas.“ Svarbūs daug prasmių turintys kalbos sąmojai: „Kodėl krokodilas žalias? Nes nevirtas.“ Šioms mįslėms suprasti reikia gausaus žodyno, gebėti žodžius susieti. 

Paaugliai ypač vertina humoro jausmą, jiems patinka absurdiškos mįslės: „Kaip lengviausia nuskandinti povandeninį laivą? Pabelsti į jo duris.“ Kad absurdiškos mįslės būtų juokingos, vaikai turi suprasti, kad absurdiška prielaida siūlo absurdišką atsakymą. 

Kaip lavinti vaiko humoro jausmą?

- Žaiskite humoro jausmą lavinančius žaidimus: vaikai eina ieškoti lobio, o jūs sufleruojate šnypšdami garsiai (prisiartino prie lobio slėptuvės) arba tyliai (nutolo). 

- Įdėkite kokį daiktą į maišelį, užriškite – čiupinėdamas turi atspėti, kas maiše. Galite užrišti akis ir „slaptą daiktą“ duoti paragauti. Vaikas turi spėti, ką ragauja. Lavina pojūčius. 

- Mažieji mėgsta žodžių žaidimus. Tėtis ką nors sako, vaikas atsako: „Ir aš.“ Tėtis: „Noriu ledų.“ – Vaikas: „Ir aš.“ – Tėtis: „Krinta lapai“. – „Ir aš.“ Tai sukelia juoką.