Mama klausia:
„Dukrai netrukus sukaks 5 metai. Mergaitė nėra lėta, bet yra nedrąsi. Reikia ko nors paklausti ar net pasakyti „labas“, ji nedrįsta, slepiasi už manęs, prašo manęs kalbėt už ją. Pati nuo vaikystės esu nedrąsi, daug dėl to išgyvenau ir kažkaip su metais, su tuo susitaikiau ir prisitaikiau, nors dar ir dabar būna, kad man tai „pakiša koją“. Galvojau, kad tokia esu dėl griežto auklėjimo. Noriu padėt dukrai tapti drąsesne, kad ji užaugtų laisva, savimi pasitikinti, tik kaip tai pasiekti – nežinau. Pavyzdžio, iš kurio to mokytųsi, ji neturi. Ką jūsų specialistai galėtų man patarti?“
Atsako Vaikų psichologijos ir psichoterapijos centro vaikų psichologė Eglė Dapkevičė.
Kaip užauginti laisvą, pasitikintį savimi vaiką? Tai aktualus klausimas visiems, kas turi vaikų. Laisvas, pasitikintis savimi vaikas yra save gerbiantis vaikas, turintis vidinį tikėjimą savo pajėgumu sprendžiant problemas, jaučiantis, kad gali būti priimtas kitų tarpe, siekiantis išbandyti naujus dalykus. Tuo tarpu, nedrąsus, socialinėse situacijose nesijaučiantis saugus vaikas stokoja tokio tikėjimo ir iniciatyvumo. Nuolatinis atsiribojimas nuo socialinių santykių tik padidina problemos mastą ir prisideda formuojantis naujiems sunkumams. Drovumo priežastys gali būti įvairios. Jau gimdami atsinešame tam tikrą temperamentą. Jei vaikas jautresnis, tikėtina, kad tai prisidės prie vėlesnio jo drovumo, tačiau neretai nedrąsumo priežastys susijusios su ankstyvaisiais santykiais tarp vaiko ir tėvų, pirmosiomis jo patirtimis, įveikiant sunkumus, susidraugaujant su kitais ir pan.
Vaikų psichologas gali padėti suprasti, kokios yra vaiko sunkumų priežastys ir kas konkrečiam vaikui labiausiai padėtų juos įveikti. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar sprendžiant problemas ieškoma specialistų pagalbos, ar ne, tėvų vaidmuo bandant įveikti vaiko patiriamus iššūkius yra ypatingai svarbus. Visų pirma, tėvai yra pavyzdys, iš kurio mokomasi stebint. Kitas esminis pagalbos vaikui šaltinis tai aktyvus, pagarbus, jautrus ir drąsinantis kasdienis tėvų bendravimas su vaiku, motyvavimas įveikti sunkumus. Norint padėti vaikui įveikti baimes, svarbu atsisakyti klaidingo požiūrio, kad problemos sprendžiasi savaime, kad vaikas išaugs iš drovumo ir nepasitikėjimo savimi. Toliau pateiksiu 10 patarimų, ką daryti norint padėti vaikui įveikti drovumą ir užauginti jį laisva, pasitikinčia savimi asmenybe.
1. Pažvelkite į situacijas vaiko akimis
Efektyviausia pagalba kovojant su nepasitikėjimu savimi bus tuomet, kai suprasime, kas vaikui kelia nerimą ir stabdo nuo iniciatyvos. Ne visi vaikai vienodai aktyvūs ir vienodai greitai apsipranta naujose situacijose. Išsiaiškinkite, gal vaiką atsitraukti skatina klaidingi jo įsitikinimai apie save, kad „jei man nepavyks, aš nieko vertas“. Parodykite, kad priimate vaiką tokį, koks jis yra, jautriai reaguodami ir nesureikšmindami jo nesėkmių. Užuot kritikuodami, pasikalbėkite apie jas be priekaištų, moralizavimo, gėdinimo, pašaipos ar lyginimo su kitais. Nuolat domėkitės ir tyrinėkite, kas dedasi vaiko vidiniame pasaulyje, kalbėkitės apie patiriamus jausmus analizuodami stresą kėlusią situaciją, taip padėdami ir pačiam vaikui susigaudyti, kas jį neramina. Parodykite, kad esate pasirengęs išklausyti: „Jaučiu, kad tau negerai. Gal norėtum su manimi apie tai pasikalbėti?“ Atspindėkite vaikui: „Tau šiek tiek drovu?“, „Atrodo, mieliau norėtum pažaisti vienas nei su kitais?“ Paklauskite: „Ar kas nors su tavim blogai elgiasi?“, „Ar tau atrodo, kad kiti gali iš tavęs pradėti juoktis, kai kalbėsi?“. Paaiškinkite, kad yra normalu tuo pačiu metu trokšti priešingų dalykų: ir bendravimo, ir atsitraukimo.
Svarbu priminti sau, kad nors vaikai ir tėvai yra panašūs, visgi Jūsų vaikas – tai ne Jūs. Taigi žvelgimas į situaciją vaiko akimis apima ir jo išgyvenimų bei elgesio atskyrimą nuo savo paties prisimenamų vaikystės ar dabar išgyvenamų jausmų. Paklauskite savęs, ko aš nerimauju? Ką man reiškia tai, jog mano vaikui sunkiau susidraugauti ar būti drąsiam?
2. Mokykite vaiką tvarkytis su nemaloniais išgyvenimais
Jei vaikui sunku kalbėti apie jausmus, pasiūlykite jam nupiešti savo nemalonų jausmą. Galite piešinį įdėję į voką užklijuoti ir pasiūlyti jį pasidėti, kur vaikui norėtųsi arba išmesti. Toks veiksmas yra simbolinis nemalonaus jausmo atsikratymas.
3. Rodykite vaikui pagarbą būdami kantrūs
Išlaukite, kol vaikas pasirengs žengti žingsnį, įveikdamas savo nerimą. Gali kilti pagunda atsakyti už vaiką, bet toks elgesys tik patvirtintų vaikui, kad vienas jis negali susidoroti su savo nedrąsa. Palaikykite kiekvieną pastebimą entuziazmo kibirkštėlę imtis veiksmų ir suteikite galimybę įsitraukti pamažu. Juk tobulėjame kasdien po truputį, todėl ir vaikui keliami reikalavimai turi būti adekvatūs, atsižvelgiant į jo amžių ir asmenybę. Jei akivaizdžiai matote, kad vaikui pernelyg sunku įveikti užduotį, atsakyti į užduotą klausimą ar paklausti, nebeskatinkite jo.
4. Nesijaudinkite, ką pagalvos kiti
Svarbiausia kurti ir išlaikyti pozityvų ryšį su savo vaiku. Apginkite vaiką, jei aplinkiniai nekantrauja ar susierzina dėl jo neryžtingumo. Neleiskite kitiems jo skaudinti. Tačiau išlaikykite balansą tarp pernelyg didelio globėjiškumo ir psichologinio spaudimo elgtis tam tikru būdu.
5. Padrąsinkite žodžiais
Padrąsinkite vaiką paaiškindami, kad situacija saugi. „Ta mergaitė atrodo draugiška. Gali pabandyti pasisveikinti su ja ir paklausti jos vardo“. Paraginkite veikti įvardindami vaiko gebėjimus ir gerąsias savybes. „Tu esi draugiškas, nes moki dalintis. Gali pabandyti pasiūlyti mergaitei savo kibirėlį, juk du turi. Manau ji apsidžiaugs.“
Priminkite vaikui ankstesnius sėkmingai įveiktus iššūkius. „Pameni kaip praėjusį kartą žaidimų aikštelėje susipažinai su berniuku. Prisimenu, kad iš pradžių tau buvo šiek tiek nedrąsu, bet tu priėjai prie jo ir jums buvo linksma kartu pažaisti tą kartą“
Nedrąsiam vaikui vien tik pabandymas yra vertas pagyrimo. Pastebėkite vaiko pastangas. „Mačiau, kad padavei berniukui mašinėlę, kurios jis ieškojo. Tu labai rūpestingai pasielgei“ .
6. Padrąsinkite veiksmais
Parodykite vaikui savo palaikymą iškilus bėdai, atliepkite ir pasisiūlykite šiek tiek padėti, rodydami pavyzdį, ypač naujose situacijose. „Matau, kad dvejoji eiti ar ne. Jei nori galiu tave palydėti“. Parodykite, kad pastebite net mažytę pažangą, sėkmę. Nusišypsokite, apkabinkite ar paplekšnokite per petį.
7. Parenkite vaiką situacijoms, kuriose jam gali kilti nerimas
Pasikalbėkite su vaiku, kas, jo nuomone, gali atsitikti baisaus naujoje situacijoje, aptarkite kaip išvengti ar sustabdyti stresą keliančią patirtį. „Jei tau pasidarys nejauku, gali trumpam atsitraukti tolėliau nuo kitų ir pabūti vienas, kol pasijusi geriau. Būtinai pasakyk, jei tau pasidarys nemalonu žaisti“ . Patarkite vaikui, kad pasijutus neramiai, jis gali apie tai pasisakyti žmogui, kuriuo pasitiki. „Pasakyk auklėtojai, jei tau nepatiks kaip su tavimi bendrauja kiti“.
Pamokykite vaiką savęs raminimo technikų: kvėpavimo pratimų, raminančių frazių. „Aš ramus, man pavyks!“.
Paskaitykite kartu istorijų apie panašius sunkumus išgyvenančius herojus, kurios iliustruotų kaip jiems pavyko juos įveikti.
Galite parepetuoti, paklauskite tikėtinų klausimų, kurių vaikas gali sulaukti. Pamokykite atsakyti. Tai galima daryti tiesiog žaidžiant vaidmeninius žaidimus. Žaisdamas vaikas gali įgyti naudingos socialinės patirties, pavyzdžiui, išmokti suformuluoti klausimą.
Jei yra galimybė, galite nueiti anksčiau apžiūrėti naują vietą, į kurią vaikui reikės eiti. Jei tektų vaiką palikti kito žmogaus priežiūrai iš anksto susipažinkite su juo, pristatykite vaiką ir papasakokite apie jo sunkumus ir stipriąsias savybes.
8. Stenkitės, kad vaikas norėtų bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais
Plėskite socialinį ratą. Sudarykite galimybes bendrauti su panašiais vaikais. Galite lydėti vaiką į įvairius jam patinkančius būrelius, pasikvieskite į namus svečių, net nebūtinai su vaikais. Turėdamas galimybę matyti kaip bendraujate vaikas mokysis iš jūsų pavyzdžio.
9. Mokykite savo pavyzdžiu
Vaikai panašūs į savo tėvus. Drovumas dažnai būdingas vaikams, kurių tėvai yra nerimastingi, nedrąsūs, nepasitikintys savimi. Ši savybė gali būti perimama pamėgdžiojant. Būtų neteisinga iš vaikų reikalauti to, ko patys negalime, todėl norėdami pagelbėti vaikui įgyti laisvumo, tėvai turėtų stengtis įveikti ir savo drovumą. Dalyvaukite kartu su vaiku įvairiose socialinėse situacijose rodydami pasiryžimą rizikuoti.
10. Padrąsinkite save
Net ir labai stengiantis drąsinti savo vaiką, jis gali reaguoti ne taip kaip norėtume. Gali būti sunku tai matyti, tačiau viskam reikia laiko. Nenusiminkite, o tokiais atvejais padrąsinkite ir save. Tobulėjama pamažu nuolat dedant pastangų.
Sėkmės!
