Psichologės patarimai šeimoms, kurios planuoja antrą vaikelį

Ar visada mažylis pavydi, kad mama susilaukia broliuko ar sesės? Ką daryti, kad pavydo būtų mažiau? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Akvilė labai laukė sesės. Mergaitei buvo ketveri, kai mama pasakė, kad netrukus gims sesė. Vyresnėlė svajodavo, kur ji miegos, ką jos kartu veiks, ką žais, net kokius žaisliukus atiduos. Bet kai mažylė pagaliau pasibeldė į pasaulį ir tėvai ją parsivežė namo, vyresnėlė nuliūdo ir užsidarė savyje. „Aš maniau, kad su ja galėsiu žaisti", - pasakė mergaitė. Matyt, nesitikėjo, kad kūdikis gali būti toks mažiukas.

 

Ar reikia iš anksto papasakoti vaikui, kad netrukus turės broliuką ar sesutę?


Jeigu planuojate antrą vaikelį, turėtumėte šiam žingsniui paruošti vyresnėlį. Kuo anksčiau vyresnis yra ruošiamas, tuo lengviau emociškai apsipranta su naujiena. Vaikas turi turėti galimybę diskutuoti su tėvais apie sesę ar brolį, pasvarstyti, kaip bus, kai namuose atsiras mažiukas, kas pasikeis. Vaikui reikia pasiruošti psichologiškai, kad tai nebūtų didelis netikėtumas ir žinia neužkluptų lyg perkūnas iš giedro dangaus.


Tėvai turėtų papasakoti, kada gims broliukas ar sesutė. Aiškinti reikėtų pagal vaiko supratimo lygį. 1-2 m. pirmagimis nesupras, kada gims brolis ar sesė, nes dar nesuvokia laiko. Bet aiškinti vis tiek reikėtų. Ir, aišku, rodyti didėjantį mamos pilvą, papasakoti, kad ten dabar gyvena jo broliukas, kuris jau greitai pasibels į šį pasaulį. Labai smulkiai pasakoti nereikia, tarkim, kas yra nėštumas, kaip leliukas vystosi, nebūtina ir prašyti, kad pridėjęs rankelę pajustų pilvelio judesius. Tačiau apie patį faktą, kiek jis yra pastebimas, papasakoti labai svarbu.

 

Turbūt reikia pabrėžti, kad vyresnėlis bus ne mažiau svarbus, nei yra dabar?


Nėštumo mėnesiai - tai metas, kai galima paruošti vaiką naujam vaidmeniui. Naujas vaidmuo - vyresnio brolio ar sesers. Taip reikia ir pasakoti: tu būsi vyresnis, galėsi savo broliuką ar sesutę daug ko išmokyti, nes iš pradžių jis bus labai mažutis ir nieko ničnieko nemokės. O į tave žiūrėdamas daug ko išmoks.


Būtina vaikui pabrėžti, koks jis svarbus tėvams, nes tai sustiprina jo saugumo jausmą. Antra vertus, ruošia jį kitokiam gyvenimo vaidmeniui. Kad ir kaip būtų, brolio ar sesutės atsiradimas vyresnėliui yra didžiulis gyvenimo pokytis. Prieš leisdami į darželį irgi ruošiame mažiuką, pasakojame, ką veiks, aiškiname, kad galės žaisti su kitais vaikais, kad ateisime pasiimti. O brolio ir sesutės gimimas yra gerokai didesnė įtampa ir įvykis už darželį ar mokyklą. Todėl mamos nėštumo negalima nuslėpti.

 

Kokias dažniausiai klaidas daro tėvai?


Dažniausia klaida yra ta, kad atėjus gimdymo laikui ar likus kelioms savaitėms iki jo, tėvai išveža vyresnį vaiką pas senelius ir palieka, nes nenori, kad mažylis matytų prasidedančius sąrėmius, kaip vyksta į ligoninę. Kartais tėvams atrodo, kad vaikas trukdys. Tokia taktika yra bloga, nes kai jis grįžta, namai jau būna pasikeitę. Vaiko vieta užimta. Labai dažnai tai didelė trauma vyresnėliui, su kuria jam labai sunku susidoroti. Ima priešintis tėvams, atsiranda priešiškumas naujagimiui.


Vyresnėlis yra visateisis šeimos narys, todėl iki pat pabaigos ir turėtų dalyvauti jos gyvenime. Labai gerai, kai yra kam likti su vaiku namuose, kad jis mato, kaip mama išvažiavo į ligoninę - nesijaus išbrauktas iš šeimos gyvenimo. Ir jei tik įmanoma, tėtis tegul nusiveda vyresnį vaikutį į ligoninę, kurioje guli mama su naujagimiu. Tuomet to antrojo atsiradimas bus kur kas natūralesnis. Nes jis, vyresnis vaikas, yra istorijos liudininkas ir dalyvis.

 

Vaikai labai dažnai pavydi jaunesniam broliukui dėmesio. Ar įmanoma išvengti pavydo?


Tai labai priklauso nuo to, kaip tėvai jį paruošia mažylio atsiradimui ir, be abejo, nuo amžiaus. Septynerių vyresnėlis jau jaučiasi esąs vienturtis (taip susiformavusi jo asmenybė) ir jam labai sunku pripažinti kitą vaiką. Pavydo tikrai bus. Metų dar daugiau vyresnėlis dar nelabai supranta, kas vyksta, ir lengvai priima mažesnį už save. Maždaug nuo trejų metų susiformuoja mažylio savimonė ir yra padedami asmenybės pagrindai. Vis dėlto labai svarbu, kaip vaikas buvo auginamas: ar kaip išskirtinis, ypatingas, daug dėmesio gavęs, todėl jaučiasi esąs visatos centras, ar augo savimi pasitikintis, mylimas, bet savarankiškas, žinantis, kad daug ką gali padaryti pats. Tačiau praktika rodo, kad vyresni vaikai dažniausiai pavydi mažiesiems.


O paaugliams jaunesnis broliukas dažniausiai netrukdo. Vyresnioji mergaitė įsijaučia į mamos vaidmenį, mielai stumdo vežimėlį. Berniukai irgi nesipriešina kūdikio atsiradimui namuose, neretai žiūri į mažylį kaip į gyvą žaislą. Tik, be abejo, tėvai neturėtų kūdikio priežiūros užkrauti paaugliui, nes tai jo brolis, o ne vaikas. Pagalbos paprašyti galima ir reikia, bet kūdikio priežiūra negali tapti vyresnio vaiko prievole.

 

Kaip pasireiškia pavydas?


Natūralu, kad vyresnėlis netenka dalies tėvų dėmesio. Labai retai būna, kad nedirba abu tėvai ir gali dalyti savo dėmesį abiem vaikams vienodai. Mama, nori nenori, didžiąją savo laiko dalį skiria bejėgiam naujagimiui. Vyresni vaikai į tai reaguoja įvairiai. Vieni labai pyksta, užsidaro savyje, mušasi, kandžiojasi, pakinta jų elgesys. Kartais bando nuskriausti naujagimį. Kiti labai dažnai regresuoja, t. y. bando susitapatinti su jaunesniu broliuku ir „pamiršta" tai, ką puikiai mokėjo. Tarkim, atsisako patys valgyti, juos reikia maitinti, pradeda „sisioti" į kelnes. Nori būti kūdikiais ir atgauti mamos dėmesį.

 

O jeigu vyresnis kelerių metų vaikas nori būti šalia, kai mama maitina mažylį ir apskritai jai padėti, reikia leisti tai daryti?


Be abejo. Taip elgiasi tie vaikai, kuriems buvo paaiškinta, kad mama negalės tiek daug dėmesio skirti, bet jie galės būti su broliu, matys, kaip šis auga, galės padėti mamytei. Per tuos kelis mėnesius vyresnėlis pasiruošia naujam vaidmeniui ir su juo susidoroja, aišku, jeigu mama laikosi duoto žodžio ir įtraukia jį į kūdikio priežiūrą. Vyresnis vaikas gali palaikyti buteliuką, paduoti žaisliuką, atnešti rankšluostį, kai kūdikis maudomas, pakalbinti. Nieko nėra blogiau už žodžius: „Eik, užsiimk savo reikalais, susitvarkysiu pati." Jeigu vaikas nėra atstumtas, galima tikėtis, kad bent regreso (sugrįžimo į kūdikystę) nebus.


Labai svarbu skirti dėmesio tik vyresniam vaikui. Galima paprašyti, kad močiutė ar tėtis liktų su mažyliu, o mama nueitų su vyresniuoju į kiną, teatrą, būrelį. Svarbu, kad vaikas turėtų ritualus, laiką, skirtą tik jam vienam. Ir kad žinotų, kad tėvams be galo svarbus.

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis