Vienas sunkiausių išbandymų tėvams – matyti, kaip pešasi atžalos. Kai šeimoje gimsta antras vaikas, apskritai pasikeičia jos narių santykiai, o vaikų auginimas įgauna kitokį atspalvį. Dažniausiai atžalos nesutaria dėl tėvų dėmesio. Vienturčiui nereikia dalytis tėvų dėmesiu, gimus antram vaikui vyresnis turi išmokti, kad gimdytojai nuo šiol savo laiką ir rūpestį skirs ne tik jam. Dažnai pirmagimis skaudžiai reaguoja, kai mama pagiria jaunėlį, juo džiaugiasi ir didžiuojasi. Jeigu vyresnis rodo nepasitenkinimą ir yra subaramas, gali jausti nerimą, kad yra nepakankamai geras, klusnus. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų tarpusavio santykiams įtakos turi tėvų santykis su vaikais ir jų auklėjimo būdas.

Tėvų požiūris į vaikus

Mokslininkai nustatė, kad mama bendraudama su pirmagimiu yra mažiau tolerantiška ir silpniau jį palaiko nei jaunesnius vaikus. Labiau kontroliuoja, nenuosekliai auklėja. Ypač jeigu pirmas vaikas šeimoje yra duktė. Iš vyresnių vaikų tėvai daugiau tikisi, daugiau reikalauja nei iš to paties amžiaus jaunesnių vaikų. Tėvų bendravimui su vaikais ir šių tarpusavio santykiams turi įtakos ir tai, ar gausi šeima. Daugiavaikėse šeimose vaikai yra mylimi, bet tėvai turi mažiau galimybių skirti dėmesio kiekvienam vaikui, išskyrus jei kuris nors serga arba yra labai mažas. Kuo didesnė šeima, tuo labiau vertinama disciplina ir bendradarbiavimas bei paklusnumas. Tėvai tikisi, kad jaunesni vaikai klausys vyresnių brolių ir seserų bei tėvų. Vaikai nelabai gali pasivaržyti tarpusavyje, nes tai trikdo discipliną ir tėvai juos tramdo. Mokslininkai nustatė, kad kuo didesnė šeima, tuo labiau vyrauja autoritarinis auklėjimo būdas, kai gimdytojų nuomonė yra nediskutuotina. Įdomu tai, kad didesnėse šeimose tėčiai aktyvesni auklėjant vaikus, nes palaiko discipliną. Mažesnėse šeimose tėvai yra labiau linkę skatinti savo vaikų savarankiškumą, mažiau riboja jų veiksmus, dažniau leidžia patiems priimti sprendimus.

„Sunkus“ pirmagimis

Daugelis tėvų yra matę, kaip vyresnis vaikas pastumia jaunėlį ar kitaip užgauna. Kartais atrodo, kad tai padarė netyčia. Už tai, kad nuskriaudė mažiuką, tėvai jį subara, bet kartu ir parodo dėmesio. Taip pradeda suktis užburtas ratas. Vaikas tyčia skriaudžia broliuką ar sesutę, kad mama atsisuktų, ką nors pasakytų. Pastebėta, kad vyresnėlis savo nepasitenkinimą rodo tada, kai mama yra užsiėmusi jaunesniu mažyliu, ir labai retai taip elgiasi, kai ji veikia ką nors kita, kai jos veikla nesusijusi su vaikais. Jei mama vyresnėliui nuolatos draudžia ką nors daryti, bara jį, jo santykiai su jaunesniu broliuku ar sesute bus konfliktiški.

Dar sunkesnė padėtis tampa, kai šeimoje auga vienas vaikas ir gimsta dvyniai. Tėvams reikia kur kas daugiau laiko dvyniams prižiūrėti, nei auginant vieną vaiką, todėl vyresnėlis gauna dar mažiau dėmesio. Be to, maždaug apie trečiuosius gyvenimo metus dvyniai pradeda kartu žaisti, o pirmagimis lieka nuošaly. Tai dažnai paskatina pirmojo vaiko konkurencijos jausmą, nes jis gali jaustis atstumtas ne tik mamos, tėčio, bet ir jaunėlių brolių ar sesių. Štai dėl šių priežasčių pirmagimiai neretai tampa „sunkiais“ vaikais.

Kokie mes – tokie vaikai

Mokslininkai nustatė, kad vaikų santykius lemia pačių tėvų tarpusavio santykiai. Kai tėvai gerai sutaria, vaikai irgi šilčiau tarpusavy bendrauja ir mažiau pykstasi, moka žaisti kartu. Dar prieš gimstant antram kūdikiui pagal tėvų tarpusavio santykius galima spėti, kaip ateityje bendraus vaikai.

Antras ir kiti gimę vaikai pakeičia visą šeimos gyvenimą. Keičiasi ne tik vaikai ir jų elgesys, bet ir patys tėvai. Vertėtų atminti, kad antram ir kitiems vėliau gimusiems vaikams neįmanoma taikyti tokių pačių auklėjimo būdų kaip pirmagimiui. Todėl natūralu, kad tėvai skirtingai elgiasi su pirmagimiu ir vėliau gimusiais vaikais, o kelių vaikų auklėjimas skiriasi nuo vienturčio auklėjimo.

Kaip padėti vaikams sugyventi?

* Gerbkite vaiko privatumą ir asmeninę erdvę – kiekvienas mūsų turime teisę kurį laiką daryti tai, ką mėgstame. Todėl ir vaikas turi turėti sąlygas žaisti vienas su savo žaislais ar draugais – taip, kad broliai ir seserys nesikištų į jo veiklą.

* Asmeniniai daiktai yra labai svarbūs – jie skatina individualumo jausmą. Jeigu daiktus nuolat ima jaunėlis, vyresnėlis vaikas reaguoja taip, kaip mes reaguotume į apiplėšimą ar net prievartą. Atsiminkite tai ir sudarykite sąlygas, kad kiekvieno vaiko daiktai būtų padėti saugiai, kitiems nepasiekiamoje vietoje. 

* Nustatykite taisykles. Aiškiai pasakykite vaikams, ko negalima daryti, pavyzdžiui, keiktis, prasivardžiuoti, muštis, gąsdinti kitus. Pasikalbėkite apie tai, paaiškinkite, kodėl to daryti negalima. 

*Jeigu konfliktų kyla dėl kompiuterio, televizoriaus ar kitų bendrojo naudojimo daiktų, sudarykite grafiką, kad kiekvienas vaikas turėtų savo laiką. 

* Su kiekvienu vaiku elkitės sąžiningai. Nereikia su visais elgtis vienodai ir pirkti visiems flomasterius, jeigu jų reikia tik vienam. Antram pasakykite, kad nupirksite, kai jam jų prireiks. 

* Nelyginkite vaikų, nesakykite, kad brolis geresnis, geriau ką nors padarė, nes tai skatina pyktį ir atžalų konfliktus. Vaikai skirtingi ir tegul kiekvienas turi savo pomėgius.

Ką daryti, jei susipyko?

- Nesistenkite aiškintis, kuris vaikas kaltas. Pešasi abu, taigi abu yra atsakingi už konfliktą.

- Pasistenkite sudaryti „abiejų laimėtojų“ situaciją, kai abu vaikai ką nors gauna. Jeigu abu nori to paties žaislo, galbūt galima pasiūlyti žaidimą, kurį jie galėtų žaisti kartu.

- Konfliktų sprendimas vaikams padeda įgyti svarbių įgūdžių, kurie pravers ateityje, pavyzdžiui, kaip vertinti kito žmogaus požiūrį, kaip derėtis, kaip kontroliuoti agresiją.