Mama klausia:
„Mano keturmetė bijo visko. Bijo miegoti tamsoje, todėl jos kambaryje paliekame įjungtą šviesą. Bijo leistis laiptais žemyn, nes už kampo gali laukti pabaisa, svetimo dėdės, su kuriuo tenka prasilenkti gatvėje. Darželio auklėtoja pasakojo, kad mūsų mergaitė nesutinka per pietų miegą užsimerkti, nes jai baisu, žaisti su vaikais slėpynių. Namuose jos niekada negąsdinome. Kodėl ji taip elgiasi?“
Mažas vaikas apskritai turi daug didelių baimių. Manoma, kad jos „užkoduotos“ mūsų pasąmonėje lygiai taip pat, kaip gebėjimas kvėpuoti. Vaikai, žiūrėdami pagal amžių netinkamus filmus arba klausydamiesi pasakų, gali pradėti bijoti tamsos, gatvėje sutikto žmogaus, kuris, vaiko nuomone, „keistai“ atrodo. Mažų vaikų vaizduotė labai laki, kaip tik dėl to jie itin kūrybingi ir gali prikurti patys įvairiausių vaizdinių. Mažyliai vadovaujasi ne logika, o labiau emocijomis. Todėl jie gali jautriai miegoti, per miegus krūpčioti, o prabudę papasakoti visą ilgą sapną su puikiu siužetu. Mažųjų sapnai dažniausiai susiję su jų patirtimi, todėl jeigu vaikai vieni kitus kuo nors gąsdina, tie baubai gali sugrįžti sapnuose.
Vaikas žino, kad sapnavo, bet prabudęs vis tiek bijo sapno ir bėga į tėvų lovą, kurioje yra saugu. Antra vertus, mažylis gali ne tik sapnuodamas išsigąsti. Lakios fantazijos vaikas esant menkiausiai prieblandai „matys“ padarą po lova, už užuolaidos, po stalu.
Kartais nakties baimes sukelia per dideli tėvų reikalavimai, kurių mažasis žmogutis negali įvykdyti. Pavyzdžiui, tėvai spaudžia, kad nuo mažų dienų viską atliktų kuo puikiausiai, moko groti, piešti, skaityti, skaičiuoti, klausinėja, kamantinėja, bara už klaidas. Mažylis jaučia, kad nesugeba, ir nuolatos patiria nesėkmę. Matydamas, kad tėvai juo nepatenkinti, skaudžiai tai išgyvena ir bijo, kad tėvai jo nemylės, jeigu nebus tobulas. Tokia baimė, virtusi košmaru, dar labiau sustiprėja naktį. Košmarai ypač būdingi ambicingiems vaikams, kurie visada stengiasi būti labai geri.
Ką daryti?
Jeigu vaikas turi daug baimių, pabandykite jas išsklaidyti. Nueikite kartu į tualetą, jį apžiūrėkite ir parodykite, kad ten nieko nėra. Gali tekti tai daryti kelis kartus, kol įsitikins, kad nėra ko bijoti.
Jeigu sapnuoja košmarus ir bijo likti vienas tamsiame kambaryje, palikite įjungtą lemputę, vakare apžiūrėkite kartu kambarį, kad įsitikintų, jog nieko nėra nei spintoje, nei po lova, nei už užuolaidų. Aiškinkite, kad pasakų būtybės neegzistuoja tikrame gyvenime, ir neleiskite vaikui žiūrėti netinkamų laidų, neskaitykite pasakų, kurių jis bijo. Jeigu vis dar labai bijo ir baimės trukdo jam gyventi, kreipkitės į psichologą. Kai kurios baimės gydomos keliant jų lygį. Tarkim, jeigu bijo šuns, tai pamažu reikia vesti prie šio gyvūno ir tarsi vis stiprinti šią baimę. Kai vaikas priartėja prie šuns taip, kad gali pasiekti, baimė pasiekia piką ir pradinė baimė atrodo nebe tokia baisi. Taip įveikiamos kai kurios įgytos baimės. Šis būdas netinka gydyti aukščio ar uždarų patalpų baimes, nes šias kūdikis turi jau gimdamas. Šių baimių patiems nepavyks atsikratyti, būtina specialisto pagalba.
