Skaitytoja klausia:
„Esu mama, turiu dukrytę, kuriai 1 metai ir 8 mėn. Mažoji valgo tiktai su manimi, neleidžia tėčiui jos aprengti ar nakčiai paruošti, ant puoduko sėdasi tiktai su manim, kartais net krenta ant žemės, neleidžia jos paimti, nors tėtis su ja žaidžia ir labai ją myli. Iš šono atrodo, kad dukra jo bijo, bėga nuo jo, leidžia tiktai man, mamai, viską padaryti. Nežinau, ką daryti ir kaip elgtis, kad taip nebūtų. Prašau, patarkite“.
Atsako psichologė Daiva Čeponienė / VšĮ Psichologinės sveikatos centras.
Ačiū už klausimą. Jūsų nerimas puikiai suprantamas. Susilaukus pirmagimio taip ir norisi visais auklėjimo rūpesčiais, džiaugsmais, vargais dalintis su savo sutuoktiniu. Visgi kartais atsitinka taip, kad tam tikras vaikų elgesys mus pradeda bauginti, nes tai, kas vyksta, mums, suaugusiems, nežinoma, anksčiau nepatirta. Dėl šios priežasties džiugu, kad domitės, klausiate ir ieškote atsakymų.
Kiekvienas vaiko vystymosi amžiaus tarpsnis turi savo ypatybių. Būtent apie tai šiandien ir norisi kalbėti. Mažyliai iki vienerių metų jaučia labai didelį nerimą išsiskirdami su mama. Ir visiškai nesvarbu, ar šalia bus tėtis, ar kitas suaugęs artimas žmogus. Kai mama dingsta vaikui iš akių, jam tai prilygsta mamos dingimui apskritai iš viso jo pasaulio. Šio amžiaus mažyliai dar neturi intelektinių galimybių suprasti, kad daiktai, žmonės, objektai nepaliauja egzistavę, kai jų nematome, todėl mamos išėjimas dažniausiai yra išgyvenamas kaip skaudi netektis. Kodėl būtent mama tokia svarbi? Todėl, kad kūdikis mamos veidą susieja su malonumu ir pasitenkinimu, kurį patyrė pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais.
Skausmingiausiai išsiskyrimą išgyvena mažyliai tarp dešimties ir penkiolikos mėnesių. Tikriausiai kiekviena mama yra patyrusį jausmą, kai mažylis apsiveja apie koją ir neleidžia net trumpam pasišalinti iš kambario, kuriame ir tėtis, ir močiutė, ir galybė žaislų. Kaip jau supratote, vaikas tai daro ne dėl kaprizų, ne todėl, kad nemyli kitų ir net ne todėl, kad norėtų kažką išbandyti, įrodyti, maištauti. Ne! Taip elgtis yra natūralu jo amžiuje, nes mažylis vis dar nesugeba ilgam išsaugoti mamos vaizdo savo atmintyje. Tik tada, kai vaikai ūgteli, jiems išsiskyrimai nebėra tokie skausmingi, nes mamos ir tėčio atvaizdą savo mintyse jie jau gali nešiotis tol, kol ir vėl juos pamato.
Iš jūsų laiško supratau, kad visą laiką praleidžiate su dukra. Panašu, tai gali būti priežastis, dėl ko mergaitei esate tokia svarbi. Jūsų buvimas šalia suteikia vaikui ramybę, saugumą, pasitenkinimą, o nebuvimas – nerimą. Savo laiške taip pat rašote, kad tai, kas susiję su kasdiene priežiūra, mergaitė nori daryti tik su jumis, tačiau žaidžia ir su tėčiu. Ir štai čia jūsų dukra savo elgesiu rodo vieną svarbią žinią: mamos ir tėčio vaidmenys gyvenime yra skirtingi. Mama rengia, maitina, tėtis yra svarbus kitaip. Juk tėčiai dažniausiai yra puikūs žaidimo draugai, jie dūksta su vaikais, kilnoja, visaip kitaip suteikia jiems džiaugsmo, pralinksmina. Pasak A. Kurienės (2016), vaikui labai svarbu turėti atskirą santykį su mama ir su tėčiu. Juk tiek mama, tiek tėtis turi skirtingus charakterius, savo bendravimo stilių. Šeimoje svarbu suprasti tiek mamos, tiek tėčio vaidmenų skirtumus. Juk kiekvienas iš jų yra labai svarbus tiek vaikui, tiek tėvams. Pagalvokit apie tai. Koks vaidmuo jūsų šeimoje tenka jums, o koks vyrui? Kokį santykį su dukra kuriate jūs, o kokį vyras?
Savo laiške rašote, kad jums iš šalies tarsi atrodo, jog dukra bijo tėčio. Dažniausiai tiek vaikai, tiek suaugę bijo to, ką nepakankamai pažįsta, ko nesupranta, ko nežino. Galbūt tėtis dirba visą dieną ir grįžta tik vakare? Jeigu taip, natūralu, kad mergaitei jis atrodo šiek tiek mažiau artimas negu mama, kuri su ja būna nuo ryto iki vakaro. Klausiate, kaip elgtis? Pirmiausia – ramiai žvelgti į dukters keliamas sąlygas. Tai yra jos raidą atitinkantys dalykai. Antru žingsniu pagalvokite, kaip galite padėti tėčiui ir dukrai atrasti savo veiklas. O gal padėti nereikia? Gal reikia tiesiog leisti jiems kartu pabūti? Ir taip kasdien vis akimirka ilgiau? Ir čia visai nereikia tėčiui kopijuoti mamos, o mamai - tėčio. Reikia leisti ir duoti laiko kiekvienam kurti savo santykį. Drąsiai palikite dukrą ir tėtį dviese. Pamatysite, bus gerai!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
