Ruošiasi ropoti
Gulinčiam ant pilvo maždaug ketvirtą mėnesį kūdikiui pabosta vienoda poza ir apžiūrėjęs, kad gali ištiesti jau atsipalaidavusias rankas ir kojas, pradeda jomis mojuoti bei irtis ore. Atrodo labai juokingai, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Tuomet kūdikio rankos per alkūnes yra sulenktos, o kojos beveik ištiestos.
Apie penktą gyvenimo mėnesį kūdikis jau nebesisupa ant pilvo tarsi laivelis, o stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Kartais sugeba gulėti pasirėmęs net ir viena ranka, ypač, jei sudomino koks nors daiktas ar žaislas.
Maždaug šešių mėnesių kūdikis gana ilgai guli ant pilvo atsirėmęs ištiestomis rankomis ir plaštakomis. Šios jau niekada nebebus suspaustos į kumščius. Jei vaikas guli ant pilvo ir akių lygyje jam parodysite įdomų žaislą, viena ranka bandys jį paimti, o kūno svorį trumpam – kelioms sekundėms perkels ant vienos rankos. Jeigu mažylis pamato ant grindų šiek tiek toliau nuo savęs gulintį mėgstamą žaislą, siekia jo rankomis, bet pajudėti iš vietos dar nemoka.
Septintą - aštuntą mėnesį tobulėja vaiko judesiai ir kūno pusiausvyra. Gulėdamas ant pilvo jis, remdamasis viena ranka, vis lengviau pasiekia akių lygyje kabantį žaislą ir ilgiau išlaiko pusiausvyrą. Pagaliau žengia didelį žingsnį pirmyn ir išmoksta suktis apie savo ašį. Tai išties didelis laimėjimas, mat kūdikis jau pats gali surinkti visus žaislus, gulinčius apie jį ratu.
Šliaužia atgal
Devynių mėnesių kūdikis įveikia dar vieną didžiulę gyvenimo užduotį – išmoksta pats vienas šliaužti. Pirmieji kartai atrodo juokingi, nes skubėdamas pas mamą kažkodėl nuo jos tolsta judėdamas atgal. Labai nepatogu šliaužti atbulom, bet kūdikis, ryžtingas ir užsispyręs, tol treniruojasi, kankinasi, stena, kol galų gale šiaip taip susitvarko su savo kūnu ir išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.
Keturiomis
Dešimtą mėnesį įvyksta dar vienas lūžis. Kūdikis jau bando pasiremti ne tik rankomis, bet kelti užpakalį tol, kol šis pakyla į viršų ir pilvas neliečia žemės. Kūdikis išmoksta stovėti keturiom, bet pajudėti taip iš karto nepavyksta. Prireikia kelių dienų, kol pakėlęs užpakaliuką nuo grindų pabando siūbuoti, tarsi norėdamas sužinoti, ar kūnas klausys. Kai vargais negalais išmoksta siūbuoti ir neparpulti, pabando perkelti ranką ir stebi, kas bus toliau, tada atsargiai iš vietos pajudina ir koją. Tai jau pirmieji žingsniai keturiomis. Jie kūdikiui kelia labai daug džiaugsmo, nors kol kas atrodo labai nekoordinuoti.
Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis vis tobuliau ropoja ir netrukus pastebi, kad visas pasaulis priklauso jam. Štai dabar prasideda mažylio džiaugsmo, o mamos vargų metas. Vaikas jaučiasi labai savarankiškas, domisi viskuo, kas yra namuose. Čia tiek daug dar nepačiupinėtų daiktų, kuriuos dabar nesunku pasiekti. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad ant grindų ar pasiekiamose vietose nebūtų aštrių, smulkių ar pavojingų daiktų, kuriuos kūdikis galėtų paimti ir paragauti. Kaip tik šiame amžiuje kūdikiai dažnai susižaloja, apsinuodija, paspringsta ar nusidegina, nors iš tiesų tokių nelaimių galima išvengti.
