Vaiko vystymasis ir raida: 5 svarbūs gydytojos patarimai tėvams

Kaip paskatinti vaiką vystytis? Patarimai, kurie tinka ir sveikų kūdikių, ir tų, kurių raida lėtesnė, tėvams. Konsultuoja Vaikų ligoninės, VšĮ VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.

Pirmąją straipsnio dalį KAIP SUPRASTI, KAD VĖLUOJA VAIKO RAIDA, skaitykite čia.


Dienotvarkė


Atkreipkite dėmesį į miego, alkio ir būdravimo ciklus. Pamažu pratinkime prie valgymo režimo, vyresnį kūdikį mokykime valgyti kartu su šeima prie stalo, paskatinkime, kad mokytųsi valgyti savarankiškai. Labai dažnai nevalgūs yra tie, kurie išmoksta manipuliuoti tėvais. Nuolaidžiaudami prie stalo labai greitai paskatiname netinkamą ir problemišką vaiko elgesį. Galbūt ir neatrodo šiais laikais labai svarbu pietauti, vakarieniauti prie bendro stalo, iš tiesų tai be galo svarbu, nes išmoko vaiką pajausti alkį ir sotumą bei prisitaikyti prie tam tikros gyvenimo tvarkos.


Neretai vaikas, nenorėdami eiti gulti, prašo valgyti. Patartina tėvams tvirtai laikytis savo žodžio ir paguldyti jį tuo pat metu kaip paprastai. Labai gerai yra turėti migdymo ritualą: padainuokime lopšinę, pasekime pasaką, o prieš miegą nebežaiskime judrių žaidimų.


Stabili dienotvarkė – svarbi vaiko sveikos raidos sąlyga.
Stabili dienotvarkė – svarbi vaiko sveikos raidos sąlyga.
Shutterstock nuotr.


Kalba


Kartais mes veikiame ką nors namuose ir tylime, nes manome, kad kūdikis dar per mažas, jog suprastų žodžius, juo labiau, kad atsakytų. Su sutrikusios raidos vaiku bendraujame dar mažiau, nes lyg ir nėra apie ką kalbėtis. Tik pervystome, pamaitiname, paglostome. Bet vaikui reikia žodžių. Kalbėkime, net jei atrodys, kad kalbame patys su savimi ir mažam kūdikiui tai nė motais. Sutrikusios raidos kūdikių kalba dažnai nėra gerai išsivysčiusi. Kalbėkime nuo pirmosios jo gyvenimo dienos, tiesiog pasakokime, ką veikiame, ką mąstome. Vyresniam ką nors papasakokime, palaukime atsakymo ir atsakykime patys. Nesvarbu, kad nereaguoja į žodžius. Labai svarbu išlaukti atsakymo (gesto, šypsenos, kai paauga – žodžio).


Kartais sunku nuspėti, mažylis supranta, ką jam sakome ar ne. Todėl kalbėdami su juo stenkimės užmegzti kontaktą akimis. Na, o norėdami įtraukti į bendrą veiklą garsiai pasakokime, ką tuo metu darome. Pavyzdžiui, „Ko mes norėtume pusryčiams? Virti kiaušiniai būtų neblogai. Einu atnešti sviesto, kad būtų skaniau.“


Jeigu nekalba žodžiais, kartokime vaiko skleidžiamus garsus, nes garsai, mimika, gestai yra ikikalbiniai įgūdžiai. Joks vaikas nepradeda iš karto kalbėti. Svarbu, kad pajaustų malonumą bendrauti, pradėtų mumis pasitikėti.


Judrumas


Visi sveiki vaikai mokosi judėti ir tyrinėti pasaulį. Kūdikiui, kad mokytųsi judėti, reikia sąlygų ir pakankamai vietos. Ar jam reikia ropoti, vis dar nesutaria specialistai, nes yra neropojančių, bet gerai besivystančių. Tačiau pageidautina, kad ropotų, nes keisdamas kūno padėtį kūdikis pajunta, ką reiškia būti savarankiškam. Aktyvūs judesiai svarbūs raidai, tad skatinkime judėti ir kartokime juos su kūdikiu, kad gerai išmoktų.


Daugeliui vaikų žaidimas reiškia mokymąsi. Žaiskime kartu ir aktyvius žaidimus. Mes, tėvai, esame labai svarbūs žaidimo partneriai.


Žaidimai su vaiku suartina, skatina vaiko domėjimąsi ir padeda jo raidai.
Žaidimai su vaiku suartina, skatina vaiko domėjimąsi ir padeda jo raidai.
Shutterstock nuotr.


Savarankiškumas


Sugebėjimas savarankiškai suvalgyti sausainį, nusiauti batą (nusirengti lengviau negu apsirengti), pašaukti mamą, tėtį, kad kažką parodytų, yra augimo žingsniai ir mokymasis gyventi savarankiškai. Mokykime mažiuką savarankiškai spręsti problemas ir paruoškime jį darželiui, mokyklai ir apskritai gyvenimui. O spręsdami problemą už jį (net jei ji paprasta, tarkim, niekaip negali atsegti sagos) savitai vaiką „išmetame“ iš jo gyvenimo. Mažyliui pravartu išmokti suprasti, kad gyvenimas kupinas problemų. Vienos jų didelės, kitos mažytės. Jas besprendžiant ir prabėga mūsų gyvenimas. Mes, suaugusieji, sprendžiame problemas, susijusias su šeima, namų išlaikymu, bendradarbiavimu su kitais žmonėmis. Vaikai turi kitokių problemų: broliai ir seserys turi nuspręsti, kaip pasidalyti vaikų kambarį, žaislus ir tėvų dėmesį. Vaikui, turinčiam vystymosi sutrikimų, kartais prireikia labai daug pastangų būti kartu su kitais broliais ir sesutėmis bei prisitaikyti prie jų. Tačiau tai daryti jie turi išmokti, kad galėtų kartu gyventi.


Netgi kūdikiai ir visai maži vaikai turi labai didelių problemų. Pirmiausia jiems tenka susidoroti su gimimo patirtimi. Naujagimiai susiduria su nauju vaizdų, garsų ir jausmų pasauliu. Pastebėkite kelias minutes alkaną kūdikį. Pamatysite, kad vaiko galva sukasi į krūties ar buteliuko pusę – taip jis ką tik išsprendė labai svarbią valgymo problemą.


Visa vaikystė kupina rūpesčių, kurių suaugusieji kartais net nepastebi. Bet jos egzistuoja. Tarkim, tam, kad judėtų, kūdikis turi išmokti valdyti visą savo kūną arba norėdamas pasiekti tai, kas guli toliau, privalo išmokti apsiversti. Kartais labai didele problema kūdikiui tampa užduotis, kaip padaryti, kad tėvai jį suprastų.


Mažylis turi išmokti pats spręsti savo problemas. Jūs turite jį paremti, bet tik tada, kai jūsų pagalbos tikrai reikia.


Laikas


Problemai išspręsti reikia laiko, nes pirmiausia mažylis turi suprasti, kad tai problema. Jeigu mes viską už jį darysime, vaikas niekada negalės to suprasti. Duokite laiko savo vaikui pagalvoti apie sprendimo būdus. Kartais sprendimas gali būti paremtas ankstesne patirtimi, o kartais pasiekiamas per bandymus ir klaidas. Galų gale vaikui reikalinga galimybė išbandyti priimtą sprendimą. Jis gali tikti, gali netikti, tačiau bet kuriuo atveju vaikui yra be galo svarbus. Jeigu sprendimas pasirodys teisingas, mažylis ateityje žinos, kaip spręsti panašias problemas. Jeigu neteisingas, vaikas turės ieškoti kitų būdų. Nesiūlykime pagalbos vaikui, kol jos nereikia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis