5 mažą vaiką auginančios mamos klausimai logopedei

Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų kalba sunkiai suprantamai. Kodėl, klausiame logopedės Renatos Žaliaduonienės. 


Ar vaiko kalbos raidai galima pakenkti dar per nėštumą?

 

Taip, kalbos raidai turi įtakos viskas, kas kenkia negimusiam vaikučiui ir jo smegenims. Tai ir nėščiųjų toksikozės, lėtinės bei ūmios mamos ligos, žalingi įpročiai, gimdymo traumos. Jei vaikas gimsta pridusęs, grėsmė sulėtėti kalbos raidai didėja. Ją lemia ir nepalankūs veiksniai po gimdymo – persirgtos sunkios ligos ar patirtos traumos. Į klausimą, ar skiriasi natūraliai ir po cezario pjūvio gimusių vaikučių kalba, negalėčiau atsakyti teigiamai. Skirtumų nepastebėjau. Įdomu tai, kad iki 6 mėnesių viso pasaulio kūdikių kalba vystosi vienodai, o nuo 6 mėn. mažieji pradeda tarti savo šalies fonemas. 


Sakoma, kad kūdikiams reikia skaityti nuo gimimo, esą tai turi įtakos teigiamai vaiko kalbos raidai?


Žinoma, kad galima skaityti knygas nuo gimimo. Mažiausiems tinkamiausios eiliuotos pasakos, lopšinės, dainelės. Dainos aktyvina abu galvos smegenų pusrutulius: žodžiai – kairį, melodija – dešinį. Be to, taip mama vaikui dovanoja daug meilės, dėmesio, atsako į jo verksmą, žvilgsnį, mokosi suprasti tam tikrus poreikius ir jausmus. Pavadinčiau tai tam tikru bendravimo būdu. Vis dėlto kada pradės kalbėti vaikas, labiau lemia prigimtinės savybės. Nors kai kas ir juokėsi, aš savo sūnui „Katinėlį ir gaidelį“ skaičiau nuo 2 mėn. Sūnaus kalbos raida buvo tipinė, neturėjome bėdų dėl „sunkių“ garsų, o verbaliniai gebėjimai aukšti: yra plepus, įsimena daug teksto, mėgsta pasakoti. Nežinau, ar tai lėmė skaitymas, ar genai. Maloniausi vaikui yra mamos ir tėčio balsai, savo paties vardas, varpelio skambesys, lopšinės, juokas, baroko muzika, širdies plakimas.


Manoma, kad berniukai pradeda kalbėti vėliau už mergaites. 


Labai nemėgstu šio klausimo. Turiu pasakyti, kad į logopedo kabinetą dažniau atvedami berniukai. Tačiau, kartoju, kalbos raida priklauso nuo daug veiksnių: ką vaikas paveldėjo iš tėvų, kiek ir kaip su juo bendrauta nuo gimimo. Mokslas įrodė, kad yra mergaičių ir berniukų smegenų skirtumų. Mergaitės smegenyse rasta daugiau už kalbą atsakingų zonų. Abiejų smegenų pusrutulių jungtis platesnė.  


Tenka girdėti: „Jei tėtis prašneko trejų metų, nėra ko norėti, kad vaikas anksti kalbėtų.“ 


Kalbos sutrikimai tiesiogiai nėra paveldimi. Tačiau vaikas gali paveldėti tam tikras tėvų savybes, pvz., panašią nervų sistemos struktūrą. Ir jei tėtis ar mama vaikystėje mikčiojo, paveldėjęs panašią nervų sistemą ir tam tikromis aplinkybėmis, vaikas irgi gali pradėti mikčioti. Panašiai vaikai iš tėvų gali paveldėti žemą raumenų tonusą, kuris svarbus kalbai – turėdamas glebų liežuvį, vaikas gali pradėti vėliau kalbėti, turėti tarties netikslumų. 


Ar gali vaikas ilgai nekalbėti dėl to, kad trukdo trumpas liežuvio pasaitėlis?


Trumpą liežuvio pasaitėlį kūdikis gali paveldėti, bet tai negali būti sulėtėjusios kalbos raidos priežastis. Taip, vaikui gali būti sunku tarti „š“, „ž“, „r“ ir kitus garsus, kai reikia į viršų pakelti liežuvį. Tačiau vaikas vis tiek bandys kalbėti, galbūt iškraipytais, sunkiai suprantamais žodžiais, bet bandys. 





Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis